Alzheimerio liga

Pasaulyje vis daugiau žmonių peržengia 60-65 metų amžiaus slenkstį. Ši tendencija labiausiai pastebima išsivysčiusiose šalyse. Ekonominė ir socialinė infrastruktūra, pakankamai tobula medicinos pagalbos – pagrindinės ilgaamžiškumo sąlygos. Tačiau gyvenimą vyresniame amžiuje lydi įvairiausios problemos, menkėja gyvenimo kokybė, t.y. daugėja įvairiausių somatinių negalavimų, trinka judėjimo, veiklos funkcijos, keičiasi emocijos, nuotaika, miegas, atmintis, dėmesys, gebėjimas orientuotis aplinkoje, pagaliau trinka socialiniai kontaktai (bendravimas, nepajėgiama realizuoti ambicijų).

Minėtų problemų priežastis yra ne vien senėjimo procesas. Nepaprastai tobula medicinos pagalba ir ekonomikos išsivystymo lygis tėra tik prielaida gyventi geriau, kokybiškiau. Ateina laikas ir dalis žmonijos praranda tai, ką vadiname gyvenimu, lieka tik egzistavimas. Tai ne senatvė ar senėjimas. Pasaulio mokslininkai tai vadina senėjimo rykšte – Alzhaimerio liga. Seniau ši liga vadinta senatvine demencija, senatviniu proto pamišimu, senatviniu atminties netekimu ir pan. Ja serga 5 proc. sulaukusių 65 metų ir net 20 proc. sulaukusių 80 metų žmonių.

Per pastarąjį dešimtmetį Vakarų šalių mokslininkai, tyrinėdami senėjimo procesus, yra pasiekę ženklių rezultatų. Garsiose laboratorijose naudojami tyrimo rezultatai leidžia pažvelgti į smegenų smulkiausias dalelytes – neuronus, stebėti ten vykstančius procesus, patologinius pakitimus. Daugelis pasaulio mokslininkų Vakarų Europoje ir Amerikoje tikisi atrasią priemonių žmonijos rykštei, Alzhaimerio ligai ir jos pasekmėms – demencijai išgydyti.

Kas gi yra demencija?

Šiam sindromui būdingas stiprus trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimas. Gali būti ir šie požymiai: sutrikęs abstraktus mąstymas, pasireiškiantis nesugebėjimu paaiškinti žodžius ar sąvokas, atlikti kitas užduotis; sutrikę sprendimai, pasireiškiantys  nesugebėjimu kurti realius planus spendžiant šeimos ar darbo problema; kiti aukštesniosios psichikos veiklos, pvz., kalbos, judesių sutrikimai,asmenybės pakitimai. Alzhaimerio demencija serga 60 proc. žmonių, kuriems nustatoma demencija. Apie 10 proc. žmonių serga multiinfarktine, 10 proc. alkoholinės kilmės demencija ir apie 20 proc. sudaro kitos demencijos (jų priežasčių yra apie 50).

Norint detaliau suprasti demencijos koncepciją, reikia atsižvelgti į tris svarbias sferas: pažinimą; funkcionavimą; komplikacijas.

Pažinimas – tai gebėjimas orientuotis laike, vietoje, asmenyje; gebėjimas įsiminti ir naudotis savo žiniomis, intelektu; naudotis regos-erdvės suvokimo funkcijomis, t.y. rašyti, kopijuoti tam tikras figūras ir kt.

Funkcionavimas apibūdinamas keturiais smukimo laipsniais:

a)      smukimas (menkesnis darbingumas, vėliau jau pastebimas bendradarbių; daugėja nesusipratimų išvykų, kelionių metu; blogiau atliekamos kompleksinės užduotys, pvz., suplanuoti pietus, juos paruošti ir kt.);

b)      smukimas (reikia pagalbos pasirenkant drabužius apsirengti, tinkamai juos pasidėti; nesugebėjimas nusiprausti, baimė maudytis vonioje, praustis, nesugebėjimas naudotis tualetu (nuleisti vandenį ir pan.);

c)      smukimas (šlapimo, tuštinimosi nelaikymas, gebėjimas kalbėti per dieną pavartojant 1-5 žodžius, viso kalbos žodyno praradimas);

d)      smukimas (nesugebėjimas vaikščioti, savarankiškai sėdėti, sustingimas lovoje).

Komplikacijos, galinčios pasireikšti sergant demencija:

a)      paranoidinės ir kliedėjimo idėjos (“žmonės vagia daiktus, pinigus“, “namai svetimi“, “sutuoktinis apgavikas, neištikimas ir kt.);

b)      klausos, regos, uoslės haliucinacijos; veiklos sutrikimai: klajojimas, betikslė, neadekvati veikla (daiktų perdėjimas, sienų ardymas ir t.t.);

c)      agresyvumas: žodžiais, fizinis,kitos susijaudinimo būsenos; miegas dieną, nemiga naktį; depresijos, nerimas ir baimė, somatinės komplikacijos (infekcijos, kritimai, traumos).

Demencijos sindromą diagnozuoti nesunku, kai yra pažengusi klinika, ryškūs atminties, elgsenos pakitimai. Ankstyvieji demencijos simptomai labiau primena funkciniu, o neretai ir somatinių ligų požymius. Apie demenciją reikėtų pagalvoti ir tada, kai nustatome šiuos simptomus:

  1. Ligonis skundžiasi įvairiais somatiniais negalavimais, o ligos tyrimais nenustatome.
  2. Ligonis skundžiasi įvairiais psichologinio pobūdžio simptomais, tačiau kurį nors psichikos sutrikimą diagnozuoti nepavyksta (ypač kai ligonis praeityje niekada nesirgo psichikos liga).
  3. Paciento ligos istorija ir skundai lieka neaiškūs ir vangūs net po ilgalaikio pokalbio, pakartotinių konsultacijų.

Paprastai ankstyvojoje demencijos stadijoje pakitimai būna subtilūs. Pacientai gali sėkmingai neigti ir paslėpti savo trūkumus nuo gydytojų, šeimos ir darbdavių. Tačiau kai pacientas, santykinai visą gyvenimą nesirgęs, ima skųstis skausmais, silpnumu, apatija, nevalgo, tampa dirglus, depresiškas, užmaršus ir organinės patologijos nėra, galima pagalvoti apie ankstyvąją demencijos stadiją.

Epidemiologiniais Vakarų Europos tyrimais Alzhaimerio liga iš 100 gyventojų pagal 30-59, 60-69, 70-79, 80-89 metų amžiaus grupes atitinkamai serga 0,02, 0,3, 3,1, 10,8 žmonių. Didesnę riziką šiai ligai turi vyresnio amžiaus žmonės, sergantys dauno sindromu, gimę motinai esant 40 ir daugiau metų, jei buvo panašių susirgimų tarp artimųjų; yra virusinės ir toksinų veikimo (aliuminio) teorijos; pagaliau 21 žmogaus chromosomos mutacijų, dažnesnio chromosomų trūkinėjimo ir / ar transkripcijos klaidos. Dabar EURO-DEM, Vakarų šalių mokslininkų grupė, susibūrusi ir nori įrodyti, kad Alzhaimerio ligos rizikos faktoriais gali būti galvos smegenų traumos, praeityje persirgtos depresijos, Parkinsono liga tarp artimųjų ir netgi rūkimas. Tiesa, liko nepaminėti Alzhaimerio ligos psichosomatiniai aspektai. Į juos daugelis mokslininkų nelabai kreipia dėmesio, nes per daug tiki vienpusiška, biologine naujausios technikos ir aparatūros panaudojimo galimybe. Pagal psichosomatinį požiurį Alzhaimerio ligos rizikos faktoriumi gali būti ryškėjanti asmenybės pažeidžiamumas, išorinės pagalbos praradimas ir nesugebėjimas adaptuotis iškėlus naujiems aplinkos reikalavimams. Reikia manyti, jog Alzhaimerio liga susergama dėl visumos faktorių poveikio organizmui. Dėl jo smegenų žievėje, hipokampe, amigdalae (tonzilės) srityse prasideda neuronų žūtis, palaipsniui išryškėja būdinga klinika, kurią sustabdyti iki šiol taikytomis gydymo priemonėmis nepavyksta.

Hipotetinis Alzhaimerio ligos patogenezės modelis. Šiuolaikine mokslo technika naudojant naujus instrumentus, radiocheminius, duomenų analizės tyrimus, pvz., vienos fotonų emisijos kompiuterinę tomografiją, lokalų smegenų kraujotakos tyrimą, pozitronų emisijos tomografiją, nustatytas šis hipotezinis ligos modelis: neuronuose daugėja arba nepašalinamas pakitęs žmogaus 21 chromosomos genas beta amiloido peptidas. Jis smegenyse nusėda plokštelių pavidalu, arba, veikiant astrocitams ir mikroglijai, vyksta uždegimas, skatinama neuronų trofika (atsinaujinimas). Tačiau dažniausiai beta amiloido peptidas, apolipoproteinas E bei kiti proteinų komponentai didina toksiškumą, dėl to degeneruoja neuronai ir sinapsės, susidaro distrofiniai neuronai (rezginiai) ir vystosi demencija. Trofinis ir toksinis Alzhaimerio ligos patogenezės mechanizmai gali sudaryti uždarą ratą ir toliau skatinti ligos progresavimą.

Alzhaimerio ligos klinika. Pradžia nepastebima, vystosi pamažu keletą metų (2-3 metus, o kartais ir ilgiau). Ligos pradžia iki 65 metų vadinama preseniline, ankstyvąja, 65-70 metų ir vyresnių – senilini, vėlyvąja. Ankstyvoji forma paprastai progresuoja greičiau, labiau pasireiškia temporalinės ir parietalinės smegenų srities pažeidimo požymiai – disfazija (smegenų kilmės kalbos sutrikimai) ar dispraksija (įgyto sugebėjimo atlikti tikslingus judesius sutrikimai). Vyresniame amžiuje Alzhaimerio liga progresuoja lėčiau, daugiau pasižymi bendraisiais žievės funkcijų sutrikimais. Pagrindinis bruožas – blogėjanti atmintis. Abiem variantams – progresuojančios demencijos klinika (aukščiau aprašyta).

Alzhaimerio liga diferencijuojama nuo:

1)      depresijos,

2)      delyro (hipoaktyvaus),

3)      kitų demencijų (Piko, Creutz-feldt-Jakobo, Huntingtono),

4)      antrinių demencijų (po somatinių ligų, toksinių buklių, gydymo vaistais ir kt.),

5)      protinio atsilikino.

Net ir pačiose geriausiose pasaulio klinikose Alzhaimerio liga neišgydoma.

Per pastarąjį dešimtmetį požiūris į šią ligą sparčiai keičiasi, nes jai įveikti skiriamos milžiniškos lėšos, ypač JAV, Europoje. Moderni technika, genetiniai tyrimai, etiologinių priežasčių ieškojimas ir ligos patogenezės supratimas galbūt netolimoje ateityje leis išgelbėti daug žmonių.

Gydymas šiuo metu grindžiamas atsižvelgiant į šias sferas:

–         organinę (kaip apsaugoti ar sumažinti neuronų žūtį);

–         asmenybės, t.y. pažinimo, funkcionavimo ir komplikacijų koregavimo;

–         socialinę pagalbą.

Vazodilatatoriai ir nootropai, kurių vartojimo tikslas – pagerinti smegenų kraujotaką arba apsaugoti nuo hipoksemijos, hipoglikemijos ar toksinių faktorių, gali būti naudingi tik sergant multiinfarktine demencija. Tačiau ir šių vaistų skyrimas būtent šiai demencijos formai užsienyje labai plačiai kritikuojamas, siaurėja gydymo indikacijos. Pasirodo, kraujagyslinės demencijos priežastimi gali būti labai daug faktorių. Tai tromboemboliniai pakitimai, multiinfarktiniai reiškiniai, kraujagyslių sienelių pažeidimas (aterosklerozė, hialinozė, aminodinė angiopatija, kraujagyslių-sienelių barjero disfunkcija), cerebrovaskuliarinis nepakankamumas (sisyemingo kraujo cirkuliavimo sutrikimai, smegenų kraujagyslių anatominis pažeidžiamumas, autoreguliacijos sutrikimai). Taigi multiinfarktinė demencija ne vien kraujagyslinė. Per pastarąjį dešimtmetį išbandytos įvairios farmakoterapinės priemonės Alzhaimerio ligos demencijai gydyti. Pagrindinis naujai kuriamų vaistų tikslas – palaikyti neuronų funkciją ir neleisti liems žūti.

Galima paminėti šiuos parametrus:

  1. Neurotransmiterių pakaitalai. Alzheimerio ligos atveju sinapsiniame ryšyje sumažėja acetilcholino. Bandyta gydyti cholinu, lecitinu, fizostigminu, vėliau pradėta ieškoti geresnio veikimo cholinerginių vaistų. Jie dabar sintetinami. Tai metrifornate, huperzine A, velnacrine ir heptyl-fizostigminas. Sergant Alzhaimerio liga sutrinka ir kitos neurotransmiterių sistemos: katecholaminų funkcijai reguliuoti buvo skiriami L-Dolfa, bromkriptinas, amantadinas ir lisuridas, tačiau atmintis gerėdavo labiau nuo jochimbino nei nuo ankščiau išvardintų vaistų. Citalopram, reguliuojantis 5HT receptorius, labiau koreguoja emocijas, dirglumą, nerimą, paniką, depresiją, nenustygimą ir net pažinimo procesus. Bandomas kitas šios grupės vaistas – ondasetronas.
  2. Neuropeptidai. Tai neurotransmisijoje dalyvaujantys preparatai. Neuropeptidai taikomi kol kas tik eksperimentiškai.
  3. Nervinių ląstelių augimo faktoriai skatina, stimuliuoja neuronų trofiką. Tikimasi, jog Alzheimerioligos progresavimas gali būti jais pristabdytas.
  4. Fosfatidilserinas – jaučio smegenų žievės preparatas, veikiantis neurono membraną. Apsaugo nuo senėjimui būdingų neurocheminių pasikeitimų. Pirmieji klinikiniai bandymai buvo efektyvūs.
  5. Acetil-L-Karnitinas veikia lipofuscino akumuliavimąsi, tačiau žymaus efekto nepastebėta.
  6. Gangliozidai. Jų sergant Alzheimerio liga sumažėja. Manoma, juo galima pagerinti trofikos efektą.

Mokslininkai ieško vis naujų vaistų, nes aukščiau išvardytų vaistų poveikis laukiamo efekto nedavė. Dabar milžiniškos lėšos skiriamos genų inžinerijai. Optimistai skelbia, kad iki šio amžiaus pabaigos su genų inžinerijos pagalba Alzheimerio liga bus išgydoma, tačiau ar visiems?

Pabaigoje norisi priminti bendrus Alzheimerioligos gydymo principus:

–         Apsisaugoti nuo ligos galima žinant rizikos faktorius ir juos šalinant;

–         Ieškoti būdų išvengti (ar palengvinti):

pažinimo nuosmukio,

funkcionavimo nuosmukio,

komplikacijų.

–         Intervencija turi būti selektyvi (visko iš karto taikyti neįmanoma).

Anoreksija ir bulimija

Anoreksija ir bulimija - [Ligų kodai F50.02; F50.2] Nervinis sutrikimas lemiantis impulsyvaus valgymo epizodus

Depresija

Depresija - [Ligos kodas F32] Priskiriama nuotaikos sutrikimams, skirstoma į vienkartinius ir pasikartojančius epizodus

Paranoidinė šizofrenija

Paranoidinė šizofrenija - [Ligos kodas F20.0] Chroniška šizofrenijos forma dažnai lydima haliucinacijų ir delyro

Potrauminio streso sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas - [Ligos kodas F43.1] Diagnozuojamas potrauminiam stresui užsitęsus daugiau nei mėnesį

AGORAFOBIJA

Agorafobija - [Ligos kodas F40.0] Fobinis nerimo sutrikimas siejamas su neracionalia atvirų susirinkimo vietų baime

Ribinis asmenybės sutrikimas

Ribinis asmenybės sutrikimas - [Ligos kodas F60.3] Emociškai nestabilios, dažnai agresyvios asmenybės sutrikimas

Nerimo sutrikimų klasifikacija

Nerimo sutrikimų klasifikacija - [Pagal TLK-10-AM] Psichikos ir elgesio, fobiniai ir kiti sutrikimai

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesinis kompulsinis sutrikimas - [Ligos kodas F42.8] Apima įvairius kompulsinius ritualus bei obsesinį mastymą