Kaip diagnozuojamas ADHD
ADHD (dėmesio ir aktyvumo sutrikimas) diagnozė Lietuvoje remiasi TLK-10 AM (Tarptautinė ligų klasifikacija, 10 redakcija, Australijos modifikacija). ADHD yra klasifikuojamas kaip psichikos ir elgesio sutrikimas, dažniausiai prasidedantis vaikystėje ar paauglystėje. Diagnozuojant ADHD, gydytojai įvertina tris pagrindinius simptomų grupes: dėmesio stoką, hiperaktyvumą ir impulsyvumą. Šie simptomai turi būti ryškūs, nuolat pasireikšti mažiausiai šešis mėnesius ir trukdyti kasdieniam funkcionavimui įvairiose aplinkose (namuose, mokykloje, darbe).
Pagal TLK-10 AM, ADHD simptomai yra suskirstyti į tris pagrindines grupes:
| Simptomų grupė | Aprašymas |
|---|---|
| Dėmesio stoka | – Sunkumai sutelkti dėmesį į detales. – Dažnai daro neapdairias klaidas mokykloje ar darbe. – Atrodo, kad neklauso, kai su juo tiesiogiai kalbama. – Sunku sekti instrukcijas ar užbaigti užduotis. – Dažnai pamiršta kasdienes užduotis. |
| Hiperaktyvumas | – Dažnai negali ramiai sėdėti vietoje. – Nuolat juda arba veikia pernelyg aktyviai. – Dažnai per daug kalba. – Sunku ramiai atlikti veiklas (pvz., skaityti knygą). |
| Impulsyvumas | – Dažnai atsako į klausimus dar prieš jiems pasibaigus. – Sunku laukti savo eilės. – Dažnai pertraukia arba kišasi į kitų žmonių veiklas. |
Norint diagnozuoti ADHD, šie simptomai turi pasireikšti ankstyvoje vaikystėje (paprastai iki 7 metų amžiaus), tačiau jie gali būti diagnozuoti ir vėliau, jei aiškiai matomi ilgalaikiai simptomų požymiai. Diagnozavimui būtina, kad simptomai pasireikštų bent dviejose skirtingose aplinkose (pvz., namuose ir mokykloje), ir turi būti patikimų įrodymų, kad šie simptomai stipriai trikdo asmens kasdieninę veiklą ir socialinį funkcionavimą.
Vertinimo metu naudojami įvairūs metodai, įskaitant tėvų ir mokytojų apklausas, elgesio stebėjimus bei psichologinius testus. Kitas svarbus diagnozės aspektas yra kitų galimų priežasčių, kurios gali paaiškinti šiuos simptomus (pvz., nerimo sutrikimai, mokymosi sutrikimai ar kiti psichikos sveikatos sutrikimai), atmetimas.
ADHD diagnozės procesas Lietuvoje yra svarbi dalis siekiant suteikti vaikui ar suaugusiam tinkamą pagalbą, įskaitant psichologinę terapiją, vaistų skyrimą ir pedagoginę pagalbą mokykloje.
Anoreksija ir bulimija
Anoreksija ir bulimija - [Ligų kodai F50.02; F50.2] Nervinis sutrikimas lemiantis impulsyvaus valgymo epizodus
Depresija
Depresija - [Ligos kodas F32] Priskiriama nuotaikos sutrikimams, skirstoma į vienkartinius ir pasikartojančius epizodus
Paranoidinė šizofrenija
Paranoidinė šizofrenija - [Ligos kodas F20.0] Chroniška šizofrenijos forma dažnai lydima haliucinacijų ir delyro
Potrauminio streso sutrikimas
Potrauminio streso sutrikimas - [Ligos kodas F43.1] Diagnozuojamas potrauminiam stresui užsitęsus daugiau nei mėnesį
AGORAFOBIJA
Agorafobija - [Ligos kodas F40.0] Fobinis nerimo sutrikimas siejamas su neracionalia atvirų susirinkimo vietų baime
Ribinis asmenybės sutrikimas
Ribinis asmenybės sutrikimas - [Ligos kodas F60.3] Emociškai nestabilios, dažnai agresyvios asmenybės sutrikimas
Nerimo sutrikimų klasifikacija
Nerimo sutrikimų klasifikacija - [Pagal TLK-10-AM] Psichikos ir elgesio, fobiniai ir kiti sutrikimai
Obsesinis kompulsinis sutrikimas
Obsesinis kompulsinis sutrikimas - [Ligos kodas F42.8] Apima įvairius kompulsinius ritualus bei obsesinį mastymą