Pmonės kartais painioja temperamentą su bipoliniu sutrikimu, o tai gali lemti netikslias diagnozes arba klaidingus supratimus apie elgesį ir emocinę būseną. Štai kelios priežastys, kodėl taip atsitinka:

1. Panašūs emocijų svyravimai
Kai kurie temperamentai, ypač emocingesni, kaip, pavyzdžiui, cholerikas ar sangvinikas, pasižymi stipriomis ir greitomis nuotaikų reakcijomis. Toks asmuo gali būti impulsyvus, lengvai sudirginamas ar emocionaliai nepastovus, kas gali priminti bipolinio sutrikimo simptomus. Vis dėlto šie emociniai pokyčiai yra nuoseklūs ir atitinka asmens bendrą elgesį, o ne kraštutiniai ar periodiški kaip bipolinio sutrikimo atveju.

2. Blogai suprantami simptomai
Žmonės kartais mano, kad bet kokie stiprūs nuotaikų svyravimai, pvz., staigios pykčio ar džiaugsmo protrūkiai, yra bipolinio sutrikimo požymiai. Tačiau tokie svyravimai gali būti susiję su asmens temperamentinėmis savybėmis arba kitomis emocinėmis problemomis, pavyzdžiui, nerimo sutrikimais ar asmenybės sutrikimais.

3. Neaiškios arba netikslios diagnozės
Psichikos sveikatos specialistai taip pat kartais gali suklysti diagnozuodami, ypač jei anamnezė nėra pakankamai išsami. Bipolinis sutrikimas gali būti klaidingai diagnozuotas, kai asmuo turi nuotaikų svyravimų, kurie yra susiję su tam tikromis situacijomis, bet nėra tikri manijos ar depresijos epizodai.

– Hipomanija (silpnesnė manijos forma) kartais gali būti painiojama su energingumu ar aukštu temperamentu. Pvz., sangvinikai ar cholerikai gali būti labai aktyvūs ir emocingi, kas gali atrodyti kaip hipomanija. Tačiau hipomanija turi aiškesnes patologines savybes, pvz., padidėjusią riziką elgtis impulsyviai, prastą miego kokybę, grandiozines idėjas ir kt.

– Depresiniai epizodai taip pat gali būti painiojami su natūraliomis nuotaikos svyravimų fazėmis ar net kitų psichikos sutrikimų (pvz., generalizuoto nerimo sutrikimo ar distimijos) pasireiškimais.

4. Netinkamas savidiagnozavimas
Dėl plačiai prieinamos informacijos internete žmonės kartais patys bando diagnozuoti savo būklę. Kadangi bipolinis sutrikimas yra plačiai žinomas ir dažnai viešai aptariamas sutrikimas, žmonės gali lengvai jį priskirti sau ar kitiems, kai pastebi tam tikrus stiprius nuotaikų svyravimus. Tačiau be profesionalios diagnozės sunku tiksliai nustatyti, ar tai yra bipolinis sutrikimas, ar tiesiog individualaus temperamento išraiška.

5. Gretutinės būklės
Bipolinis sutrikimas kartais pasireiškia kartu su kitais psichikos sutrikimais ar asmenybės bruožais, pvz., impulsyvumu, kuris gali būti būdingas kai kuriems temperamento tipams ar kitiems psichikos sutrikimams, pavyzdžiui, ribiniam asmenybės sutrikimui. Tai gali apsunkinti teisingą diagnozę.

Kaip to išvengti?
Norint išvengti neteisingos diagnozės ar painiavos, svarbu:

– Ilgalaikė stebėsena: Bipolinis sutrikimas reikalauja ilgesnio laikotarpio stebėjimo, kad būtų užfiksuotos aiškios manijos ar depresijos fazės. Temperamento savybės dažniausiai pasireiškia nuosekliai.

– Profesionali pagalba: Diagnozę turėtų nustatyti patyręs psichikos sveikatos specialistas, kuris atliks išsamią anamnezę ir atsižvelgs į įvairius aspektus, tokius kaip gyvenimo istorija, aplinkos veiksniai ir emocijų intensyvumas.

– Tiksli simptomų analizė: Skiriant dėmesį ne tik emociniams svyravimams, bet ir kitiems bipolinio sutrikimo požymiams, pvz., miego sutrikimams, impulsyviam elgesiui, savižudiškoms mintims depresijos metu, galima geriau suprasti, ar tai sutrikimas, ar tiesiog temperamento ypatumai.

Netinkamos diagnozės gali turėti rimtų pasekmių, nes netinkamas gydymas gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti situaciją. Todėl svarbu kreiptis į kvalifikuotus specialistus, jei kyla abejonių dėl savijautos ar elgesio.