Select Page

Psichikos ir elgesio sutrikimai

Pagalba sau ir kitiems

Anoreksija ir bulimija

Anoreksija ir bulimija - [Ligų kodai F50.02; F50.2] Nervinis sutrikimas lemiantis impulsyvaus valgymo epizodus

Depresija

Depresija - [Ligos kodas F32] Priskiriama nuotaikos sutrikimams, skirstoma į vienkartinius ir pasikartojančius epizodus

Paranoidinė šizofrenija

Paranoidinė šizofrenija - [Ligos kodas F20.0] Chroniška šizofrenijos forma dažnai lydima haliucinacijų ir delyro

Potrauminio streso sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas - [Ligos kodas F43.1] Diagnozuojamas potrauminiam stresui užsitęsus daugiau nei mėnesį

AGORAFOBIJA

Agorafobija - [Ligos kodas F40.0] Fobinis nerimo sutrikimas siejamas su neracionalia atvirų susirinkimo vietų baime

Ribinis asmenybės sutrikimas

Ribinis asmenybės sutrikimas - [Ligos kodas F60.3] Emociškai nestabilios, dažnai agresyvios asmenybės sutrikimas

Germofobija

Germofobija (Baimė užsikrėsti) - [Ligos kodas F40.228] Misofobija priskiriama prie natūralios aplinkos fobijų

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesinis kompulsinis sutrikimas - [Ligos kodas F42.8] Apima įvairius kompulsinius ritualus bei obsesinį mastymą

Žodžio dalis “agora” kilusi iš graikų kalbos ir reiškia senovės graikų tautos susirinkimą ir vietą, kur buvo renkamasi. Taip vadinosi ir aikštė su šventyklomis, turgavietėmis, valstybinėmis įstaigomis. O fobija – tai liguista, Įkyri, nepagrista baimė. Sergantys agorafobija bijo išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę, apskritai kur nors važiuoti ar eiti, būti ten, kur daug žmonių -parduotuvėse, teatruose, kavinėse. Agorafobija – gana dažna liga. Ja serga maždaug vienas iš 160 žmonių. Ligoniai tam tikrose situacijose jaučia didėjantį nerimą, kuris pasireiškia svaigimo jausmu, padidėjusiu širdies plakimu, kvėpavimo sunkumu, prakaitavimu, burnos sausumu, alpimu ar net išprotėjimo baime, – visa tai gali peraugti Į paniką. Vėliau sergantysis pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto panašius jausmus. Agorafobija Lietuvos gydymo įstaigose pradėta diagnozuoti nuo 1990 metų. Šiuo metu yra naujos gydymo galimybės. Laukti savaiminio pasveikimo nėra būtina, o kartais ir pavojinga, nes gali atsirasti depresija, priklausomybė alkoholiui ir rami­namiems vaistams, įsitikinimas, kad sergama nepagydoma liga. Savarankiškai gali gydytis valingi, ištvermingi, pažįstantys savo kūno pojūčius, sugebantys analizuoti save asmenys, žinodami, kas yra nerimas, ar yra grėsmė apalpti, mirti, išprotėti nerimo būsenos metu. Jei nesiseka, reiktu turėti draugą, pata­rėją ar galimybę pasitarti su specialistu.

Remigijus Lapė

Prof. Habil. Dr., Privačios praktikos klinika