Kada verta kreiptis į psichologą?
- Jaučiate neįveikiamą bejėgiškumo jausmą ir liūdesį.
- Sunku susitvarkyti su kasdienine veikla, sunku susikaupti ir mokytis ar atlikti užduotis darbe.
- Jūs nuolat nerimaujate ir tikitės blogiausio.
- Jūsų elgesys kenkia jums arba aplinkiniams, pavyzdžiui jūs per daug geriate alkoholio, naudojate narkotikus arba piktnaudžiaujate vaistais ir tampate pernelyg kategoriškas ar agresyvus.
- Jaučiate nuolatini nepasitikėjimą savimi, nuolat abejojate dėl savo sprendimų tinkamumo.
- Jaučiate, kad gyvenate tarsi ne savo gyvenimą.
- Jūsų veiklą ir santykiai su aplinkiniais jums neteikia jokio džiaugsmo.
- Jus vargina mintys apie gyvenimo beprasmiškumą, kyla minčių apie nenorą gyventi.
- Išgyvenate netektį (artimo žmogaus mirtį, skyrybas, darbo praradimą).
- Susiduriate su sunkumais užmezgant ir palaikant artimus tarpasmeninius santykius.
- Norisi geriau suprasti save, pažinti skirtingus savo asmenybės aspektus.
Psichikos ir elgesio sutrikimai
Pagalba sau ir kitiemsAnoreksija ir bulimija
Anoreksija ir bulimija - [Ligų kodai F50.02; F50.2] Nervinis sutrikimas lemiantis impulsyvaus valgymo epizodus
Depresija
Depresija - [Ligos kodas F32] Priskiriama nuotaikos sutrikimams, skirstoma į vienkartinius ir pasikartojančius epizodus
Paranoidinė šizofrenija
Paranoidinė šizofrenija - [Ligos kodas F20.0] Chroniška šizofrenijos forma dažnai lydima haliucinacijų ir delyro
Potrauminio streso sutrikimas
Potrauminio streso sutrikimas - [Ligos kodas F43.1] Diagnozuojamas potrauminiam stresui užsitęsus daugiau nei mėnesį
AGORAFOBIJA
Agorafobija - [Ligos kodas F40.0] Fobinis nerimo sutrikimas siejamas su neracionalia atvirų susirinkimo vietų baime
Ribinis asmenybės sutrikimas
Ribinis asmenybės sutrikimas - [Ligos kodas F60.3] Emociškai nestabilios, dažnai agresyvios asmenybės sutrikimas
Nerimo sutrikimų klasifikacija
Nerimo sutrikimų klasifikacija - [Pagal TLK-10-AM] Psichikos ir elgesio, fobiniai ir kiti sutrikimai
Obsesinis kompulsinis sutrikimas
Obsesinis kompulsinis sutrikimas - [Ligos kodas F42.8] Apima įvairius kompulsinius ritualus bei obsesinį mastymą
Žodžio dalis “agora” kilusi iš graikų kalbos ir reiškia senovės graikų tautos susirinkimą ir vietą, kur buvo renkamasi. Taip vadinosi ir aikštė su šventyklomis, turgavietėmis, valstybinėmis įstaigomis. O fobija – tai liguista, Įkyri, nepagrista baimė. Sergantys agorafobija bijo išeiti iš namų, nueiti į parduotuvę, apskritai kur nors važiuoti ar eiti, būti ten, kur daug žmonių -parduotuvėse, teatruose, kavinėse. Agorafobija – gana dažna liga. Ja serga maždaug vienas iš 160 žmonių. Ligoniai tam tikrose situacijose jaučia didėjantį nerimą, kuris pasireiškia svaigimo jausmu, padidėjusiu širdies plakimu, kvėpavimo sunkumu, prakaitavimu, burnos sausumu, alpimu ar net išprotėjimo baime, – visa tai gali peraugti Į paniką. Vėliau sergantysis pradeda vengti lankytis ten, kur jau kartą pajuto panašius jausmus. Agorafobija Lietuvos gydymo įstaigose pradėta diagnozuoti nuo 1990 metų. Šiuo metu yra naujos gydymo galimybės. Laukti savaiminio pasveikimo nėra būtina, o kartais ir pavojinga, nes gali atsirasti depresija, priklausomybė alkoholiui ir raminamiems vaistams, įsitikinimas, kad sergama nepagydoma liga. Savarankiškai gali gydytis valingi, ištvermingi, pažįstantys savo kūno pojūčius, sugebantys analizuoti save asmenys, žinodami, kas yra nerimas, ar yra grėsmė apalpti, mirti, išprotėti nerimo būsenos metu. Jei nesiseka, reiktu turėti draugą, patarėją ar galimybę pasitarti su specialistu.
Remigijus Lapė