Select Page

Ilgalaikis asmenybės pakitimas po psichikos ligos F62.1

Tai asmenybės pakitimas po psichinės traumos dėl sunkios psichikos ligos. Pakitimo negalima paaiškinti iki tol buvusiu asmenybės sutrikimu, ir jį reikia diferencijuoti nuo rezidualinės schizofrenijos ir kitų nepakankamo pasveikimo nuo anksčiau pasireiškusios psichikos ligos būsenų.

Asmenybės pakitimo nustatymas

Asmenybės pakitimas turi būti ilgalaikis ir pasireikšti nelanksčiais ir neadaptyviais pergyvenimų ir funkcionavimo stereotipais, sukeliančiais ilgalaikes tarpasmeninių santykių problemas visuomenėje ar darbe ir subjektyvų distresą. Neturi būti duomenų apie prieš tai pasireiškusį asmenybės sutrikimą, kuriuo asmenybės pasikeitimą būtų galima paaiškinti, ir diagnozė neturi būti grindžiama jokiais ankstesnio psichikos sutrikimo liekamaisiais simptomais. Asmenybės pakitimas pasireiškia kliniškai pasveikus nuo psichikos sutrikimo, kurį asmuo išgyveno kaip emociškai stiprų stresą, pažeidžianti paciento “aš” vaizdą. Kitų žmonių nuostatos arba reagavimas į pacientą po ligos yra svarbūs nustatant ir patvirtinant jo ar jos suvokto streso lygį. Šio tipo asmenybės pakitimo negalima galutinai suprasti neatsižvelgus į asmens subjektyvų emocinį patyrimą ir ankstesnę asmenybę, jos prisitaikymą ir specifines silpnas vietas.

Šiam asmenybės pakitimo tipui diagnozuoti svarbūs šie klinikiniai požymiai (bent 3 požymiai):

  • perdėta priklausomybė ir reikalaujanti nuostata kitų atžvilgiu;
  • įsitikinimas, kad pakitimas ar asmenybės sužalojimas atsirado dėl ankstesnės ligos, ir kad dėl jo nesugebama užmegzti ir išlaikyti artimų, patikimų asmeninių santykių, bei jaučiama socialinė izoliacija;
  • pasyvumas, susiaurėję interesai ir susilpnėjęs domėjimasis laisvalaikio užsiėmimais;
  • nuolatiniai nusiskundimai dėl ligos, kurie gali sietis su hipochondriniais nusiskundimais ir ligoto žmogaus elgesiu;
  • disforiška ar labili nuotaika, bet ne dėl dabartinio psichikos sutrikimo ar ankstesnio psichikos sutrikimo su liekamaisiais afektiniais simptomais;
  • žymus socialinio ir darbinio funkcionavimo pablogėjimas, palyginus su premorbidiniu laikotarpiu.

Anksčiau minėti požymiai turi pasireikšti dvejus metus ir ilgiau.

Pakitimo negalima paaiškinti sunkiu smegenų pažeidimu ar liga. Ankstesnė schizofrenijos diagnozė netrukdo šiai diagnozei.

Anoreksija ir bulimija

Anoreksija ir bulimija - [Ligų kodai F50.02; F50.2] Nervinis sutrikimas lemiantis impulsyvaus valgymo epizodus

Depresija

Depresija - [Ligos kodas F32] Priskiriama nuotaikos sutrikimams, skirstoma į vienkartinius ir pasikartojančius epizodus

Paranoidinė šizofrenija

Paranoidinė šizofrenija - [Ligos kodas F20.0] Chroniška šizofrenijos forma dažnai lydima haliucinacijų ir delyro

Potrauminio streso sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas - [Ligos kodas F43.1] Diagnozuojamas potrauminiam stresui užsitęsus daugiau nei mėnesį

AGORAFOBIJA

Agorafobija - [Ligos kodas F40.0] Fobinis nerimo sutrikimas siejamas su neracionalia atvirų susirinkimo vietų baime

Ribinis asmenybės sutrikimas

Ribinis asmenybės sutrikimas - [Ligos kodas F60.3] Emociškai nestabilios, dažnai agresyvios asmenybės sutrikimas

Germofobija

Germofobija (Baimė užsikrėsti) - [Ligos kodas F40.228] Misofobija priskiriama prie natūralios aplinkos fobijų

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesinis kompulsinis sutrikimas - [Ligos kodas F42.8] Apima įvairius kompulsinius ritualus bei obsesinį mastymą