Adaptacijos sutrikimas

Adaptacijos sutrikimų (AS) diagnozė pirmą kartą paminėta 1952 m. amerikiečių DSM-I diagnostikos kriterijų redakcijoje. Norint nustatyti šią diagnozę, reikia laiko ir atidaus vertinimo. Pagal apibrėžimą adaptacijos sutrikimas negali būti be stresoriaus poveikio. Psichosocialinių stresų sąrašą sudaro: ūminės ir lėtinės somatinės ligos, šeimos santykių problemos, nesėkmės versle, artimųjų netektys, gyvenamosios vietos pakeitimas, išėjimas į pensiją, darbo netekimas, juridinės problemos ir kt. Iš anksto nustatyti, kaip į vieną ar kitą stresą reaguos asmuo, nelengva. Reakcijos pobūdis priklauso nuo asmenybės, praeityje įgytos patirties įveikti vieną ar kitą gyvenimo situaciją, nuo aplinkinių paramos. Sutrikimas gali pasireikšti depresija, nerimo simptomais, nesugebėjimu susikaupti, planuoti ateities darbų, užbaigti pradėtus darbus, atlikti kasdienius buitinius darbus. Tokie asmenys kartais būna nepastovių emocijų, dirglūs ar agresyvūs. Šiai diagnozei būdinga tai, kad joks aprašytas simptomas nebūna labai ryškus ar vyraujantis. Vaikams šio sutrikimo  sudėtinė dalis neretai būna regresyvus elgesys, pvz., šlapinimasis į lovą, vaikiška kalba, pirštų čiulpimas.

Svarbiausias adaptacijos sutrikimo požymis – dėl psichosocialinio streso sukeltas emocijų ir elgsenos sutrikimas. Simptomai turi pasireikšti per tris mėnesius po streso ir jų turi būti pakankamai. Po streso AS turi baigtis per 6 mėnesius. Tačiau, jei stresas lėtinis (pvz., sergama sunkia somatine liga) ar jo pasekmės ilgalaikės (pvz., finansinės ir emocinės problemos po nutrauktos santuokos), simptomai gali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius.

Adaptacijos sutrikimo diagnostikos kriterijai

A. Per 3 mėn. po streso pasireiškia emocijų ir elgsenos sutrikimo simptomai.

B. Dėl simptomų:
1) asmuo jaučia stipresnį negu tikėtina distresą;
2) jam būna ryškiai sutrikusi socialinė ar kita akademinė veikla.
C. Simptomai nėra kito psichikos sutrikimo kriterijai pagal TLK-10 ar DSM-IV.
D. Šie simptomai nėra dėl sielvarto.
E. Pasibaigus stresui (ar jų pasekmėms), simptomai trunka ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Rekomenduojama skirti nuo:
ūminio sutrikimo: kai sutrikimas trunka iki 6 mėnesių;
lėtinio sutrikimo: kai sutrikimas trunka ilgiau kaip 6 mėnesius.
Adaptacijos sutrikimų variantai:
– Su depresine nuotaika
– Su nerimu
– Su mišria nerimo ir depresine nuotaika
– Su elgsenos sutrikimu
– Su mišriu emocijų ir elgsenos sutrikimu.

Sielvartas, netekties būsena

Sielvarto (gedėjimo) priežastis gali būti artimo, mylimo žmogaus mirtis. Sielvartas yra normalus, nors ir labai skausmingas atsakas į artimųjų netektį. Sielvartas atspindi mūsų jausmus (t.y. emocinę kančią) ir elgseną (verkimas), kylančią dėl netekties. Netekties būsena apibūdinamas gedėjimo laikotarpis ar netekties jausmas dėl mirties.

Gydytojai dažnai sutinka sielvartaujančius pacientus, jų artimuosius, pažįstamus. Dažniausiai sielvartas yra normalus reiškinys, praeinantis savaime, sulaukus pagalbos. Sielvarto eiga priklauso nuo paciento pasirengimo trukmės netekti artimojo, netekties staigumo, netekusio asmens svarbos.

Sielvartas gali komplikuotis sunkiąja depresija, psichoze, ažitacija, mėginimu nusižudyti, piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais.

Sielvarto ir depresijos simptomai yra labai panašūs. Sielvarto simptomai atitinka tas aplinkybes, kuriose atsidūrė asmuo, o depresija sergančiųjų pacientų klinika neadekvati, t.y. ilgam sutrinka veikla, būna liguistas savęs nuvertinimas, ryškiai sulėtėjusi psichomotorika.

3 lentelė. Sielvarto ir depresijos simptomų skirtumai

Sielvartas Depresija
Prasideda po nakties Prasideda bet kada
Savigarbos jausmas nesikeičia Gali pasirekšti nevertiškumo jausmas
Socialinė ir darbinė veikla neryškiai ir laikinai sutrikusi Ryškiai sutrikusi socialinė ir darbinė veikla
Mirusysis vertinamas realiai Mirusysi idealizuojamas ar jo vaizdas pernelyg iškreipiamas
Somatiniai depresijos požymiai (ankstyvas pabudimas, apetito stoka, kūno masės mažėjimas ir kt.) greitai praeina Somatiniai depresijos požymiai būna ilgai
Distresas praeina per 6-12 savaičių Distresas ilgalaikis, trunkantis 3-18 mėnesių
Suicidinių minčių nėra arba jos trumpalaikės Suicidinės mintys dažnos, planuojama savižudybė
 Antidepresantai nepadeda Antidepresantai padeda

Sielvartas gali būti dėl skyrybų, mylimo gyvūnėlio netekties, netekto darbo, kūno dalies, pablogėjusios socialinės padėties. Klinika priklauso ir nuo asmens kultūros. Gydytojas turi nuspręsti, ar reakcija būdinga tai kultūrai, kuriai priklauso pacientas. Normalaus sielvarto požymiai yra depresinė nuotaika, nemiga, nerimas, blogas apetitas, sumažėję interesai, kaltės jausmas (išgyvenama, kad nebuvo padaryta tai, kas galėjo padėti išvengti netekties), sapnai apie mirusįjį, dirglumas, irzlumas, kaltinimas gydytojų, kurie gydė mirusįjį, nesugebėjimas susikaupti, dėmesio sutelkimas į daiktus, veiklą, prisiminimus, susiejusius su mirusiuoju, jausmas, kad mirusysis yra čia pat, taip pat dusulio jausmas ir kiti somatiniai simptomai. Psichologinė būsena gali pasireikšti šoku, neigimu, prašinėjimu ir mirusiojo ieškojimu. Aktyvūs simptomai paprastai būna 3-6 mėnesius, vėliau išnyksta.

Adaptacijos sutrikimas su depresine nuotaika

Diagnozuojamas, kai depresijos simptomai išryškėja per 3 mėnesius po netekties, kai dėl įvykio distresas yra didesnis negu tikėtina arba sutrikdo socialinę veiklą, darbingumą, kai nėra kito psichikos sutrikimo, per 6 mėnesius požymiai išnyksta. Nepaisant nuomonės, kad sielvartas yra normali reakcija, tokiems pacientams dėmesys turi būti skiriamas ne mažesnis negu kitiems. Laiku pradėtas sielvartaujančio paciento gydymas apsaugo nuo sunkiosios depresijos. Padrąsinkite asmenį išreikšti savo jausmus, susijusius su mirusiu artimuoju, pakalbėkite apie jų buvusius santykius. Žmogų kartais užvaldo pyktis, dėl to, kad artimasis mirė. Reikia padėti jam išreikšti pyktį, nes jis jaučia kaltę dėl šio jausmo. Nuraminkite jį, paaiškindami, kad tokie požymiai yra normalus ir turi praeiti, kad tai nėra psichikos sutrikimas. Tačiau reikia vengti asmenį raminti ir neleisti jam išreikšti savo jausmų.

Anoreksija ir bulimija

Anoreksija ir bulimija - [Ligų kodai F50.02; F50.2] Nervinis sutrikimas lemiantis impulsyvaus valgymo epizodus

Depresija

Depresija - [Ligos kodas F32] Priskiriama nuotaikos sutrikimams, skirstoma į vienkartinius ir pasikartojančius epizodus

Paranoidinė šizofrenija

Paranoidinė šizofrenija - [Ligos kodas F20.0] Chroniška šizofrenijos forma dažnai lydima haliucinacijų ir delyro

Potrauminio streso sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas - [Ligos kodas F43.1] Diagnozuojamas potrauminiam stresui užsitęsus daugiau nei mėnesį

AGORAFOBIJA

Agorafobija - [Ligos kodas F40.0] Fobinis nerimo sutrikimas siejamas su neracionalia atvirų susirinkimo vietų baime

Ribinis asmenybės sutrikimas

Ribinis asmenybės sutrikimas - [Ligos kodas F60.3] Emociškai nestabilios, dažnai agresyvios asmenybės sutrikimas

Nerimo sutrikimų klasifikacija

Nerimo sutrikimų klasifikacija - [Pagal TLK-10-AM] Psichikos ir elgesio, fobiniai ir kiti sutrikimai

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesinis kompulsinis sutrikimas - [Ligos kodas F42.8] Apima įvairius kompulsinius ritualus bei obsesinį mastymą