Select Page

Nerimas ir jo simptomai (informacija pacientams)

Nerimas (Anxiety) yra labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso. Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą. Nerimo būsena yra nerimo jutimas dabar, tam tikru momentu ir dažnai pasireiškia, kai yra stresinė aplinka. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas “laisvai plaukiojančiu”.

 

1 Pav. Nerimo rūšys

Nerimo tipai

Pacientams, kuriems yra nerimo sutrikimų, gali būti psichologinių ar somatinių nerimo simptomų. Kraštutinės nerimo būsenos metu gali pasireikšti daug somatinių simptomų. Dauguma tokios būsenos pacientų susitelkia į gresiantį pavojų, ypač fizinę grėsmę. Dažniausiai užplūstančios mintys: “aš galiu mirti”, “man bus infarktas”, “aš išprotėsiu”. Panikos apimti žmonės bijo fizinės, psichologinės ar socialinės katastrofos. Kraštutinė nerimo būsena vadinama priepuoliu (ataka), jis pasireiškia ūminių psichinių ir somatinių nerimo simptomų kompleksu su kraštutine baime. Toks  priepuolis trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, vidutiniškai apie 10-20 minučių. Priepuolis gali kartotis kelis kartus per parą. Pacientas gali jausti bendrą nerimą, kuris dar vadinamas “laisvai plaukiojančiu” autonominiu nerimu. Šio nerimo sutrikimo simptomai: karščio jutimas, “diskomfortas skrandyje, pilve”, dusulys, svaigulys, burnos sausumas, sustiprėjęs prakaitavimas, drebulys, išsiplėtę vyzdžiai, padidėjęs arterinis kraujospūdis, pykinimas, vėmimas, dažnas šlapinimasis ir diarėja (viduriavimas ir vėmimas). Jis ypač būdingas generalizuotam nerimui. Normalus nerimas ir nerimo sutrikimai pasireiškia įvairiais somatiniais ir psichiniais simptomais (1 lentelė). TKL-10 ir DSM-IV klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu.Tai fobijos, panikos, obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso, generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt. Tokios diagnozės rašomos tik tada, kai nėra organinės patologijos ar kitos sunkios psichikos ligos.

 

1 lentelė. Nerimo simptomai

Psichologiniai Somatiniai
Grėsmės ir baimės jausmas Galvos skausmas ir svaigimas
Padidėjęs dirglumas Pasunkėjęs mąstymas
Panika Svaigulys
Bloga nuojauta Smaugimo jausmas
Siaubo jausmas Burnos sausumas
Nerimastis dėl smulkmenų “Gumulas” gerklėje
Sumažėjusi dėmesio koncentracija Hiperventiliacija
Nesugebėjimas atsipalaiduoti Dusulys
Mirties nuo uždusimo baimė
Pasunkėjęs kvėpavimas
Krūtinės skausmas, širdies plakimas, tachikardija
Pykinimas, vėmimas, viduriavimas
Pilvo skausmas
Sutrikusios lytinės funkcijos
Padažnėjęs šlapinimasis
Krūpčiojimas, nenustygimas vietoje
Įtempti raumenys, virpulys, drebulys
Raumenų skausmas
Parestezijos
Kojų ir bendras silpnumas, greitas nuovargis
Padidėjęs prakaitavimas, šaltkrėtis, hiperhidrozė

Nerimastingi žmonės dažnai jaučiasi beviltiški, išsigandę, praradę savikontrolę. Šie požymiai gali rodyti, jog pasireiškė nerimo sutrikimo simptomai. Asmuo, bendraudamas su tokiu pacientu, turi būti ramus ir jį nuraminti, padrąsinti, padėti jam išreikšti savo mintis ir nuogąstavimus. Pacientui reikia papasakoti apie nerimo simptomų prigimtį, paaiškinti, kad jo neištiks širdies priepuolis ar jis neišprotės. Renkant anamnezę reikia išsiaiškinti, kas paskatina, palaiko nerimą, kokios situacijos veikia elgseną, kokių yra medicininių problemų, ar vargina įkyrios mintys, veiksmai, kada simptomai atsirado, kokia jų eiga ir prigimtis. Pirmiausia reikia ištirti, ar nėra organinių ligų, priklausomybės vaistams, alkoholiui, ar klasikinė panikos ataka nėra dėl širdies aritmijos ar hipertiroidizmo. Taip pat būtina išsiaiškinti, ar pacientas nėra gydomas vaistais, kurie gali būti nerimo priežastis, ar nevartoja daug gėrimų, turinčių kofeino.

Nerimo sutrikimo priežastys

1.        Diagnozei svarbūs gyvenimo įvykiai, nerimo ūmumas ir trukmė, nerimo eiga, kartu esantys kiti simptomai, nemiga ir depresija, nerimo pokyčiai per dieną, sutrikęs darbingumas.

2.        Nerimo sutrikimus reikia diferencijuoti nuo didžiosios depresijos, psichozės ar panikos sutrikimo. Reikia išsiaiškinti, ar šis sutrikimas nėra situacinė reakcija, situacinis nerimas, ar tokios būsenos nesąlygoja priklausomybė alkoholiui, vaistams, asmenybės sutrikimas, somatinė liga, ar tai nėra hiperventiliacijos sindromas.

3.        Visi gyvenimo stresai gali būti nerimo priežastis. Gali padėti palaikomoji, kognityvioji psichoterapija, problemų sprendimo būdai.

4.        Nerimas yra dažnas depresijos palydovas. Depresija su nerimo simptomais nustatoma, kai yra pakankamai depresijos simptomų: sutrikę nuotaika, apetitas, miegas, kintanti būsena per parą, anhedonija, beviltiškumas, beprasmiškumas, kaltės jausmas, mintys apie mirtį, sulėtėjusi psichomotorika, sujaudinimas, sutrikusi dėmesio koncentracija.

5.        Nerimas yra būdingas agorafobijai (su panikos atakomis ir be panikos), specifinėms fobijoms, obsesiniam-kompulsiniam, potrauminio streso ir generalizuoto nerimo sutrikimams. Šie sutrikimai gydomi vaistais nuo streso ir nerimo bei psichoterapija ar vien tik psichoterapija, dažniausiai biheviorine ir kognityviąja terapija.

6.        Nerimo simptomų gali būti ir sergant psichoze. Psichoterapija padeda pacientui suprasti būseną bei greičiau sugrąžinti normalią elgseną. Padeda palaikomoji psichoterapija (patarimai, auklėjimas, ribojimų modeliavimas, realybės tikrinimas). Gali būti naudinga elgsenos, grupinė, šeimos terapija.

Anoreksija ir bulimija

Anoreksija ir bulimija - [Ligų kodai F50.02; F50.2] Nervinis sutrikimas lemiantis impulsyvaus valgymo epizodus

Depresija

Depresija - [Ligos kodas F32] Priskiriama nuotaikos sutrikimams, skirstoma į vienkartinius ir pasikartojančius epizodus

Paranoidinė šizofrenija

Paranoidinė šizofrenija - [Ligos kodas F20.0] Chroniška šizofrenijos forma dažnai lydima haliucinacijų ir delyro

Potrauminio streso sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas - [Ligos kodas F43.1] Diagnozuojamas potrauminiam stresui užsitęsus daugiau nei mėnesį

AGORAFOBIJA

Agorafobija - [Ligos kodas F40.0] Fobinis nerimo sutrikimas siejamas su neracionalia atvirų susirinkimo vietų baime

Ribinis asmenybės sutrikimas

Ribinis asmenybės sutrikimas - [Ligos kodas F60.3] Emociškai nestabilios, dažnai agresyvios asmenybės sutrikimas

Nerimo sutrikimų klasifikacija

Nerimo sutrikimų klasifikacija - [Pagal TLK-10-AM] Psichikos ir elgesio, fobiniai ir kiti sutrikimai

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesinis kompulsinis sutrikimas - [Ligos kodas F42.8] Apima įvairius kompulsinius ritualus bei obsesinį mastymą