Select Page

Įsivaizduokite, kad valtimi plaukiate upe. Staigesniuose posūkiuose, keičiantis upės tėkmei ar susidūrus su netikėtomis kliūtimis, valtis gali prarasti stabilumą ir pradėti pavojingai siūbuoti. Tuomet valtyje jaučamės nesaugiai, nerimaujame. Psichika – tarsi vairininkas, atstatantis pusiausvyrą ir išlyginantis valtį, kad ši galėtų toliau tęsti kelionę. Žmogaus nervų sistemai sąveikaujant su aplinka, kyla psichiniai procesai, kuriuos atspindi mūsų emocijos, mąstymas, atmintis, gebėjimas mokytis, užsiimti veikla, įveikti kylančius sunkumus, taip pat atsipalaiduoti, ilsėtis.  Smegenyse, kaip ir kituose žmogaus kūno organuose, nuolatos vyksta medžiagų apykaitos procesai, nuo kurių pusiausvyros prikauso sklandi psichikos veikla. Psichiką veikiantys vaistai reguliuoja smegenyse vykstančius cheminius procesus ir padeda šią pusiausvyrą atstatyti.

Faktai apie psichiką veikiančius vaistus

  • Vaistų skyrimas – tik vienas iš psichikos sutrikimų gydymo būdų. Dažnai naudojami  ir nemedikamentiniai pagalbos  būdai, pavyzdžiui psichoterapija, šviesos, meno terapija ir kiti.
  • Šiuos vaistus vaistus paskiria gydytojas. Jis įvertina besikreipiančio žmogaus būklę ir nusprendžia, ar vaistai reikalingi,  parenka juos ir nustato vartojimo būdą.
  • Net jei jaučiatės panašiai ar taip pat, kaip kitas žmogus, nereikėtų vartoti jam, o ne Jums  skirtų vaistų. Tokiu atveju vaistai gali nepadėti ar net pabloginti savijautą.
  • Prieš patekdami į vaistines, vaistai ne vienerius metus yra kruopščiai tiriami, nustatomas jų veiksmingumas ir saugumas. Kaip ir bet kurie kiti vaistai, pavyzdžiui, mažinantys karščiavimą ar skausmą, psichiką veikiantys vaistai gali turėti pašalinių poveikių.
  • Šiuo metu nustatyta kelios dešimtys smegenyse veikiančių cheminių medžiagų – neuromediatorių, kurių apykaitą reguliuoja vaistai. Pagrindinės jų – serotoninas, noradrenalinas, dopaminas.

Klaidingi įsitikinimai apie psichiką veikiančius vaistus

  • kartais žmonės baiminasi, kad šie vaistai “atbukina” ar “pakeičia asmenybę”. Iš tiesų vaistų užduotis – atstatyti pakitusius medžiagų apykaitos procesus smegenyse taip, kad jie vėl taptų tokiais, kokie buvo anksčiau, kai žmogus jautėsi sveikas.
  • paplitusi klaidinga nuomonė, kad psichiką veikiantys vaistai sukelia priklausomybę ir tenka juos vartoti visą gyvenimą.  Iš tikrųju, neteisingai vartojant kai kuriuos vaistus, gali kilti pripratimo pavojus. Kad taip nenutiktų, reikėtų laikytis gydytojo paskyrimų ir vaistus vartoti taip, kaip skirta.
  • pasitaiko nuomonių, jog psichiką veikantys vaistai tėra tik placebas,  t.y. jog savijautą pagerina ne vaistai, o žmogaus psichologinis įsitikinimas. Iš tiesų su placebo efektu medicina susiduria kasdien, jis yra bet kokio gydymo dalis. Atliekant naujų vaistų tyrimus, gydymui patvirtinami tik tokie vaistai kurie pasirodo esantys veiksmingesni  už placebą.
  • sakoma, kad vaistus vartoja tik silpni žmonės, o stiprūs apseina be pagalbos. Deja, smegenų veiklos sutrikimas gali ištikti bet kurį žmogų, lygiai taip pat, kaip plaučių uždegimas ar apendicitas.  Nesuteikus pagalbos, problema gali tapti lėtine. Pasveikęs žmogus grįžta į visavertį gyvenimą.

Psichiką veikiančių vaistų rūšys

  • Raminantys vaistai

    Dar vadinami trankviliantais. Šie vaistai mažina nerimą, kai kurie jų taip pat atpalaiduoja raumenis, gerina miegą. Raminantys vaistai pradeda veikti netrukus po jų pavartojimo (kartais- net po kelių minučių) ir veikia vidutiniškai keletą valandų. Šie vaistai skiriami trumpalaikiam nerimo, emocinės įtampos, panikos būsenų palengvinimui. Prisiminkime srovės nešamą, siūbuojančią valtį. Raminantys vaistai  – tarsi stabdis, kuriam laikui sulėtinantis valties greitį, tuomet siūbavimas liaujasi ir valtį tampa lengviau vairuoti. Kartais tokio trumpalaikio pristabdymo gali pakakti, kad savijauta pagerėtų.

Raminantys vaistai paprastai skiriami ne ilgiau, nei keletą savaičių, vartojant juos kasdien, arba gali būti naudojami situacijose, kai prireikia numalšinti  stiprų nerimą. Pernelyg ilgai ar neteisingai vartojami, šie vaistai gali sukelti pripratimą.

Pagrindiniai raminančių vaistų atstovai yra benzodiazepinai.

Pagrindiniai benzodiazepinų atstovai –  alprazolamas (Xanax), bromazepamas (Lexotanil), oksazepamas (Tazepam), diazepamas (Relanium), klonazepamas. Veikia neuromediatoriaus gama aminosviesto rūgšties aktyvumą.  Jų poveikio stiprumas priklauso nuo dozės, tačiau skiriasi veikimo trukmė, papildomi poveikio ypatumai. Galimi šalutiniai poveikiai – mieguistumas, reakcijos sulėtėjimas , tad svarbu atsižvelgti vairuojantiems.

  • Antidepresantai

    Vaistai nuo depresijos. Šie vaistai skiriami gydyti depresinėms būsenoms, kai užtrunka prislėgta nuotaika, nuolat trūksta energijos, gali varginti dirglumas, sutrikti miegas, tampa sunku mokytis, dirbti. Taip pat šie vaistai skiriami užsitęsusioms ilgalaikio nerimo, įkyrių minčių  ar panikos būsenoms gydyti. Antidepresantai gali būti veiksmingi gydant lėtinius skausmus,  ilgalaikę nemigą bei problemas, sukeltas alkoholio ar narkotikų vartojimo.

Vaistai nuo depresijos palaipsniui atstato smegenyse cheminių medžiagų pusiausvyrą. Šiuos vaistus galima palyginti su gelbėtojų laiveliu, išplukdančiu įstrigusią, srovės nešiojamą valtį į saugią vietą.

Antidepresantai pradeda veikti maždaug po 1-2 vartojimo savaičių, pilnas jų poveikis pasireiškia maždaug po 1-2 mėnesių. Svarbu žinoti, jog pagerėjus savijautai, reikia tęsti antidepresantų vartojimą dar keletą mėnesių ar tiek, kiek paskiria gydytojas. Per anksti nutraukus gydymą, gali nespėti atsisatyti stabili nervų sistemos pusiausvyra ir savijauta vėl pablogės.

Dauguma antidepresantų yra gana saugūs, nesukeliantys pripratimo. Tiek antidepresantų veikimo ypatumai, tiek jų šalutiniai poveikiai priklauso nuo vaistų rūšies.

Dažniausiai vartojami antidepresantai veikia serotonino apykaitą – sertralinas, paroksetinas, escitalopramas, fluoksetinas, taip pat senesnės kartos atstovai – amitriptilinas, klomipraminas, nortriptilinas. Kai kurie vaistai, pavyzdžui  mirtazapinas, venlafaksinas yra kombinuoto poveikio.

Visų antidepresantų veiksmingumas yra panašus, tačiau jie parenkami atsižvelgiant į tai, kokie nusiskundimai dominuoja – prislėgtumas ar nerimas, nemiga ar mieguistumas, energijos stoka. Antidepresantų šalutiniai poveikiai palyginti nedažni, nestiprūs, įprastai praeinantys per pirmąją vartojimo savaitę. Svarbu žinoti, jog gydymo pradžioje kartais būna trumpalaikis savijautos pablogėjimas. Vartojimo trukmė – nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

  1. Tricikliai – seniausiai vartojami antidepresantai. Atstovai – amitriptilinas, klomipraminas, nortriptilinas, imipraminas. Galimi šalutiniai poveikiai – mieguistumas, burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas.
  2. Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai  (SSRI ) – šiuo metu dažniausiai skiriami antidepresantai. Atstovai – sertralinas (Zoloft), paroksetinas (Seroxat), citalopramas, escitaloprama (Cipralex), fluoksetinas (Prozac), fluvoksaminas. Galimi šalutiniai poveikiai – pykinimas, galvos svaigimas, prakaitavimas. 
  3. Kiti antidepresantai – veikia ne tik serotonino, bet ir noradrenalino ar dopamino nervų sistemos medžiagų aktyvumą. Atstovai- mirtazapinas, duloksetinas, venlafaksinas ir kiti. Galimi šalutiniai poveikiai – mieguistumas, svorio pokyčiai, prakaitavimas, pykinimas, kraujospūdžio svyravimai.
  • Vaistai nuo psichozės

    Dar vadinami antipsichotikais, neuroleptikais. Skirti gydyti būsenoms, kai pakinta aplinkos suvokimas, gali kilti stipraus sujaudinimas, atitrūkimas nuo realybės, stipriai sutrinka elgesys. Kaip pagalbiniai vaistai gali būti skiriami gydant nuotaikos ar kitus sutrikimus.

Vaistai nuo psichozės daugiausiai veikia neuromediatoriaus dopamino apykaitą. Pagrindiniai atstovai – haloperidolis, melperonas (Buronil), chlorprotiksenas (Truxal), flupentiksolis (Fluanxol), kvetiapinas, olanzapinas, risperidonas. Galimi šalutiniai poveikiai – slopinimas, regėjimo, kūno svorio, judesių pokyčiai. Nedidelėmis dozėmis gali  būti naudojami nemigos, dirglumo gydymui, antidepresantų poveikio sustiprinimui. Sukurtos ilgai veikiančios šių vaistų formos. Šie vaistai nesukelia pripratimo, tačiau užbaigti vartojimą reikia palaipsniui.

  • Nuotaikos stabilizatoriai

    Dar vadinami normotimikais. Skiriami gydyti išreikštiems nuotaikos svyravimams, kai stipriai sutrinka žmogaus veikla, pakinta elgesys. Taip pat gali padėti esant dirglumui, miego sutrikimams.

Nuotaikos stabilizatoriams priklauso valproatai (Depakine), karbamazepinas (Finlepsin), ličio druskos, lamotriginas. Mažina padidėjusį neuronų aktyvumą, todėl dauguma šių vaistų taip pat skiriami epilepsijos gydymui. Vartojami esant bipoliniam nuotaikos sutrikimui,  manijai – padidėjusio aktyvumo  būsenai, derpesijos, dirglumo  mažinimui. Skiriant kai kuriuos jų, periodiškai gali būti tirama vaisto koncentracija kraujyje, kad nebūtų viršyta saugi dozė. Šalutiniai poveikiai įvairūs, dažniausi – slopinimas, medžiagų apykaitos pokyčiai.

  • Migdomieji vaistai

    Arba hipnotikai naudojami esant trumpalaikiams miego sutrikimams.

Pagrindiniai hipnotikai – zolpidemas (Stilnox, Hypnogen), zopiklonas (Somnols, Imovane). Tai naujos kartos vaistai, sukurti užmigimui palengvinti. Taisyklingai vartojami, yra saugūs ir efektyvūs, nesukelia slopinimo. Šalutiniai reiškiniai reti – virškinimo sutrikimai, galvos svaigimas.  Svarbu atsiminti, jog hipnotikai vartojami prieš pat miegą.  Skirti trumpalaikiam, situaciniam vartojimui, pavyzdžiui, gali paversti tolimose kelionėse keičiantis laiko juostoms.

  • Augalinės kilmės bei homeopatiniai preparatai

    Šie, yra vieninteliai, įsigyjami be recepto. Gaminami dažniausiai iš vaistingųjų augalų, pavyzdžui valerijonų, melisų, sukatžolės ir kitų. Šie preparatai gali turėtu švelnų raminamąjį poveikį. Jonažolės preparatai gali veikti priešdepresiškai.

Apibendrinant galima teigti, jog pagal gydytojo paskyrimus vartojami vaistai padeda pasveikti ir yra pakankamai saugūs. Padėti atgauti pusiausvyrą gali ir psichoterapija, gyvenimo būdo keitimas. Specialistas patars, kuris pagalbos būdas Jums tinkamiausias.

TESTAS. Ar Jums gali padėti vaistai?

 Žymėkite “TAIP”, jei simptomą patiriate beveik kasdien per pastarąjį mėnesį.
1. Silpnumas, jėgų trūkumas TAIP/NE
2. Blogas miegas TAIP/NE
3. Nėra nuotaikos TAIP/NE
4. Nėra apetito TAIP/NE
5. Sumažėjęs darbingumas TAIP/NE
6. Sumažėję interesai TAIP/NE
7. Dirglumas, irzlumas TAIP/NE
8. Niekas neteikia malonumo TAIP/NE
9. Bloga savijauta rytais TAIP/NE
10. Nerimas, baimė TAIP/NE
11. Svorio netekimas TAIP/NE
12. Nusibodo gyventi TAIP/NE
13. Nėra noro ką nors daryti TAIP/NE
14. Širdies plakimas TAIP/NE
15. Įtampos jausmas TAIP/NE
16. Galvos skausmas TAIP/NE
17. Besimėtantys skausmai TAIP/NE
18. Padidėjęs jautrumas TAIP/NE
19. Sunku susikaupti, nėra dėmesio TAIP/NE
20. Beprasmiškumo, nevilties jausmas TAIP/NE
21. Užmaršumas, pablogėjusi atmintis TAIP/NE
22. Kaltės jausmas TAIP/NE
23. Širdies, krūtinės skausmas, diegliai TAIP/NE
24. Mieguistumas TAIP/NE
25. Mąstymo ir judesių sulėtėjimas TAIP/NE
26. Verksmingumas TAIP/NE
27. Nepasitikėjimas, savęs nuvertinimas TAIP/NE
28. Gulėjimas, nesikėlimas TAIP/NE
29. Skrandžio skausmai TAIP/NE
30. Galvos svaigimas TAIP/NE
Suskaičiuokite, kiek kartų atsakėte “TAIP”. Jei 16-30 kartų, vaistai Jums gali padėti. Dėl konsultacijos, ar Jums reikalingas gydymas vaistais, būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba psichiatrą.

 

Anoreksija ir bulimija

Anoreksija ir bulimija - [Ligų kodai F50.02; F50.2] Nervinis sutrikimas lemiantis impulsyvaus valgymo epizodus

Depresija

Depresija - [Ligos kodas F32] Priskiriama nuotaikos sutrikimams, skirstoma į vienkartinius ir pasikartojančius epizodus

Paranoidinė šizofrenija

Paranoidinė šizofrenija - [Ligos kodas F20.0] Chroniška šizofrenijos forma dažnai lydima haliucinacijų ir delyro

Potrauminio streso sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas - [Ligos kodas F43.1] Diagnozuojamas potrauminiam stresui užsitęsus daugiau nei mėnesį

AGORAFOBIJA

Agorafobija - [Ligos kodas F40.0] Fobinis nerimo sutrikimas siejamas su neracionalia atvirų susirinkimo vietų baime

Ribinis asmenybės sutrikimas

Ribinis asmenybės sutrikimas - [Ligos kodas F60.3] Emociškai nestabilios, dažnai agresyvios asmenybės sutrikimas

Germofobija

Germofobija (Baimė užsikrėsti) - [Ligos kodas F40.228] Misofobija priskiriama prie natūralios aplinkos fobijų

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesinis kompulsinis sutrikimas - [Ligos kodas F42.8] Apima įvairius kompulsinius ritualus bei obsesinį mastymą