Šizoafektiniai sutrikimai F25

Tai epizodiniai sutrikimai, kurių metu ir afektiniai, ir schizofreniniai simptomai yra ryškūs to paties ligos epizodo metu, pasireiškiantys kartu arba bent kelių dienų intervalu. Nuotaiką neatitinkantys kliedesiai ar haliucinacijos afektinių sutrikimų metu (F30.2, F31.2, F31.5, F32.3ar F33.3) patys savaime nepatvirtina schizoafektinio sutrikimo diagnozės.

Šizoafektinis sutrikimas dažnai painiojamas su Šizofrenija ar Bipoliniu sutrikimu dėl to, kad šio sutrikimo simptomai ne retai sutampa, tiek su šizofrenijos, tiek ir su bipolinio sutrikimo simptomais, tačiau santykinai šis sutrikimas yra švelnesnis nei pastarieji. (Žmogus aiškiai suvokia esas veikiamas šio sutrikimo)

Būdingi simptomai:
* Nuotaikų kaita nuo gilios depresijos iki linksmos, pakylėtos nuotaikos
* Haliucinacijos (vizualinės arba garsinės)
* Disociacija, savęs atskyrimas nuo realybės

Ligoniai, sergantys rekurentiniais schizoafektiniais epizodais, ypač tie, kuriems simptomai yra labiau manijos negu depresijos tipo, paprastai visiškai pasveiksta ir tik retai pasireiškia defektas.

Šizoafektinių sutrikimų diagnostika

Schizoafektinis sutrikimas diagnozuojamas tik tada, kai vienu metu yra aiškūs ir ryškūs schizofreniniai ir afektiniai simptomai, arba jie pasireiškia vienas po kito per kelias dienas, to paties ligos epizodo metu ir kai dėl to ligos epizodas neatitinka nei schizofrenijos, nei depresijos, nei manijos epizodo kriterijų. Šis terminas neturėtų būti vartojamas ligoniams, kuriems schizofrenijos simptomai ir afektiniai simptomai pasireiškia skirtingų ligos epizodų metu. Įprasta, kad schizofrenija sergančiam ligoniui po psichozinio epizodo pasireiškia depresija (žr. Poschizofreninė depresija (F20.4)). Kai kuriems ligoniams būna rekurentinių schizoafektinių epizodų, kurie gali būti manijos ar depresijos tipo arba abiejų derinys. Kitiems būna vienas ar du schizoafektiniai epizodai, įsiterpę tarp tipiškų manijos ar depresijos epizodų. Pirmuoju atveju tinka schizoafektinio sutrikimo diagnozė. Antruoju – pavienis schizoafektinis epizodas netrukdo diagnozuoti bipolinio afektinio sutrikimo ar rekurentinio depresinio sutrikimo, jei klinika yra tipiška kitais atžvilgiais.

Schizoafektinis sutrikimas, manijos tipas F25.0

Sutrikimas, kurio metu ir schizofrenijos, ir manijos simptomai yra aiškūs to paties ligos epizodo metu. Nuotaikos pakitimas paprastai pasireiškia pakilumu, kurį lydi savęs pervertinimo ir didybės idėjos, o kartais žymesnis sujaudinimas ar dirglumas, su agresyvaus elgesio ir persekiojimo idėjomis. Abiem atvejais padidėja energija, aktyvumas, sutrinka koncentracija, dingsta normalus socialinis slopinimas. Gali būti santykio, didybės ar persekiojimo kliedesių, bet diagnozei nustatyti reikia ir kitų tipiškesnių schizofrenijos simptomų. Žmonės gali tvirtinti, pavyzdžiui, kad jų mintys yra perduodamos ar joms trukdoma, arba kad pašalinės jėgos mėgina kontroliuoti juos, arba jie sako, kad girdi kažkokius balsus, arba išsako absurdiškas idėjas, kurios nėra tik didybės ar persekiojimo. Dažnai reikia atidžiai klausinėti, kad galima būtų nustatyti, ar individas iš tikrųjų patiria šituos liguistus reiškinius, o ne juokauja arba kalba metaforomis. Manijos tipo schizoafektiniai sutrikimai paprastai yra ryškūs ir prasideda staiga; elgesys dažnai žymiai sutrikęs. Žmogus visiškai pasveiksta per kelias savaites.

Diagnostika

Turi būti labai pakili nuotaika arba nelabai pakili derinyje su padidėjusiu dirglumu ar sujaudinimu. To paties epizodo metu bent vienas, o geriau du tipiški aiškiai išreikšti schizofrenijos simptomai (kaip apibrėžta schizofrenijai (F20.-), diagnostikos kriterijuose (a)-(d). Ši diagnozė turi būti vartojama ir pavieniam schizoafektiniam manijos tipo epizodui ir rekurentiniam sutrikimui, kurio metu daugumas epizodų yra schizoafektiniai, manijos tipo.

Šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas F25.1

Sutrikimas, kurio metu ir schizofrenijos, ir depresijos simptomai yra aiškūs to paties ligos epizodo metu. Prislėgtą nuotaiką paprastai lydi keli būdingi depresijos simptomai ar tokie elgesio pakitimai, kaip: sulėtėjimas, nemiga, energijos stoka, apetito ir svorio sumažėjimas, interesų susiaurėjimas, koncentracijos pablogėjimas, kaltės, beviltiškumo jausmas ir suicidinės mintys. Tuo pačiu laiku arba to paties epizodo metu pasireiškia kitų tipiškesnių schizofrenijos simptomų, pavyzdžiui, ligoniai gali tvirtinti, kad jų mintys perduodamos arba joms trukdoma, arba juos valdo pašalinės jėgos. Jie gali būti įsitikinę, kad yra sekami, kad jiems yra rezgamos pinklės, bet jų elgesyje tai neatsispindi. Gali būti ir balsai ne tik niekinantys ar smerkiantys, bet ir grasinantys užmušti ligonį ar aptariantys ligonio elgesį. Depresinio tipo schizoafektiniai epizodai paprastai ne tokie ryškūs kaip manijos tipo epizodai, bet jie dažnai užsitęsia ilgiau, o jų prognozė blogesnė. Nors dauguma ligonių visiškai pasveiksta, kai kuriems galiausiai pasireiškia schizofreninis defektas.

Diagnostika

Turi būti aiški depresija, lydima mažiausiai dviejų depresijos simptomų ar susijusių elgesio sutrikimų, kaip nurodyta depresijos epizode (F32.-); to paties epizodo metu bent vienas, o geriau du tipiški aiškiai išreikšti schizofrenijos simptomai (kaip apibrėžta schizofrenijos (F20.-) diagnostikos kriterijais (a)-(d).

Schizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas F25.2

Sutrikimas, kurio metu schizofrenijos (F20.-) simptomai egzistuoja kartu su mišriu bipoliariniu afektiniu sutrikimu (F31.6) turėtų būti koduojamas šiuo šifru.