Neurastenija F48.0

Ji turi dvi pagrindines formas, kurios turi daug bendro. Vienu atveju pagrindinis nusiskundimas yra padidėjęs nuovargis po protinio darbo, dažnai lydimas tam tikro darbo produktyvumo kritimo ir sunkumo atlikti kasdieninius darbus. Greitas protinis nuovargis tipiškais atvejais yra aprašomas kaip nemalonus trikdančių asociacijų ir prisiminimų antplūdis, dėmesio koncentracijos sunkumas ir apskritai neproduktyvus mąstymas. Kitas sutrikimo variantas pasižymi dažniausiai kūno silpnumo bei fizinio nuovargio ar išsekimo pojūčiu net po menkiausių pastangų, kurį lydi raumenų skausmai ir nesugebėjimas atsipalaiduoti. Abiem sutrikimo atvejais būna įvairių kitų nemalonių somatinių pojūčių – dažniausiai galvos svaigimas, įtampos tipo galvos skausmai ir bendro nestabilumo pojūtis. Taip pat dažni būna susirūpinimas blogėjančia protine bei fizine sveikata, dirglumas, anhedonija bei įvairaus, tačiau negilaus, laipsnio depresijos ir nerimo požymių. Dažni būna miego pradinės ar vidurinės fazės sutrikimai, tačiau gali pasireikšti ir mieguistumas.

Neurastenija simptomai

Tiksliai diagnozei reikalingi šie požymiai:

• pastovūs ir varginantys nusiskundimai didėjančiu nuovargiu po protinio
  darbo,
• arba pastovūs ir varginantys nusiskundimai silpnumu bei išsekimo
  pojūčiu kūne net po nedidelio fizinio krūvio;

Bent du šių požymių:

• raumenų skausmai,
• galvos svaigimas,
• įtampos tipo galvos skausmas,
• miego sutrikimai,
• nesugebėjimas atsipalaiduoti,
• dirglumas,
• dispepsija (nevirškinimo pojūtis);

• Vegetaciniai ar depresiniai simptomai nėra pastovūs bei pakankamai
  išreikšti, kad atitiktų kito, specifinio šios klasifikacijos sutrikimo diagnostikos
  

Apima: nuovargio sindromą.

Diferencinė diagnostika

Jei yra vartojama neurastenijos diagnozė, visų pirma, reikia atmesti depresinio ar nerimo sutrikimo diagnozes.

Daugelyje šalių neurastenija nevartojama kaip diagnos­tikos kategorija. Dauguma praeityje taip diagnozuotų atvejų atitiktų šiuolaikinius depresinio ar nerimo sutrikimų diagnostikos kriterijus. Skiriamasis sindromo požymis yra paties paciento pabrėžiamas nuovargis bei silpnumas, taip pat susirūpinimas sumažėjusiu protiniu bei fiziniu darbingumu.

Somatoforminių sutrikimų metu vyrauja somatiniai nusiskundimai bei susirūpinimas dėl galimos somatinės ligos.

Jei neurasteninis sindromas atsirado po kokios nors somatinės ligos (ypač dažnai tai atsitinka po gripo, virusinio hepatito ar infekcinės mononukleozės), šį susirgimą taip pat reikia nurodyti diagnozėje.

Išskyrus:

• asteniją NK (R 53),
• išsekimą (Z 73.0),
• negalavimą ir silpnumą (R 53),
• povirusinį nuovargio sindromą (G 93.3), psichasteniją (F 48.8).