Select Page
Paranoidinė šizofrenija

Šizofrenija F20

Šizofreniniams sutrikimams apskritai yra būdingi esminiai ir charakteringi tam tikro pobūdžio mąstymo ir suvokimo sutrikimai bei neadekvatus arba blankus afektas. Jai būdinga aiški sąmonė, intelektas paprastai išlieka, nors tam tikri kognityviniai trūkumai su laiku gali atsirasti. Intymiausios mintys, jausmai ir veiksmai dažnai jaučiami, jog jie yra žinomi ir jaučiami kartu su kitais. Gali atsirasti interpretacinių kliedesių, kad individo mintis bei veiksmus absurdiškai veikia natūralios ar antgamtiškos jėgos. Individas gali manyti, kad jis yra visko, kas vyksta, centras. Mąstymas tampa neaiškus, nenuoseklus ir miglotas, o jo kalbinė išraiška kartais nesuprantama. Dažnai mintys nutrūksta ir sustoja, o ligoniui atrodo, kad jos paimamos kažkokios pašalinės jėgos. Būdingo šizofrenijai mąstymo sutrikimo metu periferinės ir neesminės visumos. Suvokimas dažnai sutrinka: spalvos ir garsai gali atrodyti per daug gyvos ar kokybiškai pasikeitusios, o neesminiai paprastų daiktų požymiai gali atrodyti svarbesni už visą objektą ar situaciją, sąvokos, detalės (kurios yra prislopintos normaliai kryptingo protinio aktyvumo metu) iškyla į pirmąjį planą. Dažnai pasitaiko haliucinacijų, ypač klausos, komentuojančių individo elgesį ir mintis. Anksti pasireiškiantis suglumimas taip pat dažnai verčia tikėti, jog kasdieninės situacijos turi ypatingos, paprastai blogos įtakos tam individui. Nuotaikai yra būdingas lėkštumas, kaprizingumas arba neadekvatumas. Ambivalencija ir valios sutrikimas gali pasireikšti inertiškumu, negatyvizmu arba stuporu. Gali būti katatonija.

Pradžia arba staigi, su labai sutrikusiu elgesiu arba lėta, užmaskuota, kai keistos idėjos ir elgesys pasireiškia palaipsniui. Sutrikimo eiga taip pat labai įvairi ir nebūtinai lėtinė ar luošinanti (eiga apibūdinama penkiomis kategorijomis). Kai kada skirtingai įvairiose kultūrose ir populiacijose, prognozė palanki – visiškas ar beveik visiškas pasveikimas.

Šizofrenijos simptomai

Šizofrenijos diagnozei paprastai reikia:

  • vieno labai aiškaus simptomo (ir paprastai dviejų ar daugiau, jei ne taip aiškūs), priklausančių vienai iš grupių nuo "a" iki "d",
  • arba mažiausiai dviejų grupių simptomų nuo "e" iki "h", kurie aiškiai pasireikštų vieną mėnesį ar ilgiau.
  1. a) minčių skambėjimas, minčių įterpimas ar atėmimas, minčių perdavimas;
  2. b) poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, aiškiai nukreipti į kūno, kojų, rankų judesius, arba specifinės mintys, veiksmai, arba pojūčiai; kliedesinis suvokimas;
  3. c) haliucinaciniai balsai, komentuojantys ligonio elgesį arba aptariantys ligonį tarp savęs, arba kitokio tipo haliucinaciniai balsai, kylantys iš kažkokios kūno dalies;
  4. d) nuolatiniai kliedesiai, kurie kultūriškai neadekvatūs ir visiškai neįmanomi, pavyzdžiui, religinio ar politinio tapatumo arba nežemiškų jėgų ir sugebėjimų (pvz., sugebėjimai kontroliuoti orą arba bendravimas su ateiviais);
  5. e) bet kokios nuolatinės haliucinacijos, lydimos pusiau suformuotų kliedesių be aiškaus afektinio turinio arba nuolatinių pervertinimo idėjų, arba kai jų kyla kiekvieną dieną savaitėmis, mėnesiais;
  6. f) minčių eigos nutrūkimas, dėl to atsiranda kalbos inkoherencija arba nerišlumas, arba neologizmai;
  7. g) katatoniškas elgesys, toks kaip, sujaudinimas, įmantrios pozos arba vaškinis lankstumas, negatyvizmas, mutizmas ir stuporas;
  8. h) negatyvūs simptomai – ryški apatija, kalbos ir emocinių reakcijų skurdumas arba neadekvatumas, dėl to atsiranda socialinis atsiribojimas ir socialinės veiklos pablogėjimas; aišku, kai tai ne depresijos ar gydymo neuroleptikais pasekmė;
  9. i) žymus ir nuolatinis kai kurių asmenybės savybių pasikeitimas, pasireiškiantis interesų praradimu, betiksliškumu, tingumu, pasinėrimu į save ir socialiniu atsiribojimu.

Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama, kai yra žymesnių depresijos ar manijos simptomų, nebent jeigu yra aišku, kad šizofrenijos simptomai pasireiškė anksčiau už afektinius. Jei šizofrenijos ir afektinių simptomų atsiranda vienu metu ir jie yra vienodai išreikšti, turėtų būti diagnozuojamas šizoafektinis sutrikimas (F25.-), net jeigu šizofrenijos simptomais būtų galima patvirtinti šizofrenijos diagnozę. Šizofrenija neturėtų būti diagnozuojama esant aiškiai smegenų ligai arba narkotinės intoksikacijos ar abstinencijos metu. Panašus sutrikimai, kylantys epilepsijos ar kitos smegenų ligos metu, turi būti koduojami F06.2, o sukelti narkotikų – F1x.5.

Eigos tipas

Šizofreninių sutrikimų eiga gali būti klasifikuojama šiais penkiais skaičių kodais:

F20.x0 – Nepertraukiama.

F20.x1 – Epizodinė su progresuojančiu defektu.

F20.x2 – Epizodinė su nekintamu defektu.

F20.x3 – Epizodinė remituojanti.

F20.x4 – Dalinė remisija.

F20.x5 – Visiška remisija.

F20.x8 – Kita.

F20.x9 – Eiga neaiški, stebėjimo laikotarpis per trumpas.

Paranoidinė šizofrenija F20.0

Šis šizofrenijos tipas dažniausias daugumoje pasaulio šalių. Klinikiniame vaizde dominuoja sąlyginai stabilūs, dažniausiai paranoidiniai kliedesiai, kuriuos paprastai lydi haliucinacijos, ypač klausos, ir kiti suvokimo sutrikimai. Afektų, valios ir kalbos sutrikimai bei katatonijos simptomai nežymūs.

Dažniausi paranoidiniai simptomai:

  • persekiojimo, poveikio, aukštos kilmės, ypatingos paskirties, kūno pasikeitimo,pavydo kliedesiai;
  • verbalinės klausos haliucinacijos, bauginančios, gąsdinančios ligonį, arba imperatyvinės, arba neverbalinės klausos haliucinacijos (švilpimas, ūžimas, juokas);
  • uoslės ar skonio haliucinacijos arba seksualiniai ar kiti kūno pojūčiai; gali pasitaikyti ir regos haliucinacijų, bet jos retai būna dominuojančios.

Diagnostika

Turi būti atsižvelgiama į bendruosius šizofrenijos diagnostikos kriterijus.

Apima: parafreninę šizofrenija.

Diferencinė diagnostika

Svarbu ekskliuduoti epilepsijos ir narkotikų sukeltas psichozes ir prisiminti, kad persekiojimo kliedesiai neturi didelės diagnostinės vertės kai kurių šalių ar kultūrų žmonėms.

Išskyrus: involiucinę paranoidinę būseną (F22.8), paranoją (F22.0).

Hebefreninė šizofrenija F20.1

Šizofrenijos forma, kurioje afektiniai pakitimai yra ryškūs, kliedesiai ir haliu­cinacijos trumpalaikiai ir fragmentiški, elgesys neatsakingas ir neprognozuojamas, būdingas manieringumas. Nuotaika yra lėkšta ir neadekvati, ją dažnai lydi kikenimas ir savimi patenkinta, į save nukreipta šypsena arba išdidžios manieros, grimasos, manieringumas, pokštavimas, hipochondriniai nusiskundimai ir pasikartojančios, vienodos frazės. Mąstymas dezorganizuotas, kalba padrika ir inkoherentiška.

Diagnostika

Turi būti atsižvelgiama į bendruosius šizofrenijos diagnostikos kriterijus.

Apima: dezorganizuotą šizofrenija, hebefrenija.

Katatoninė šizofrenija F20.2

Pagrindiniai ir dominuojantys bruožai – ryškūs psichomotorikos sutrikimai, kurie gali svyruoti nuo hiperkinezės (psichomotorinio sujaudinimo) iki stuporo, arba nuo automatinio paklusnumo iki negatyvizmo. Nenatūraliose pozose išbūnama ilgą laiką. Psichomotorinio susijaudinimo epizodai gali būti ryškiausias šios būsenos požymis.

Diagnostika

Turi būti atsižvelgiama į bendruosius šizofrenijos diagnostikos kriterijus. Kad būtų diagnozuota katatoninė šizofrenija klinikiniame vaizde turi dominuoti vienas ar daugiau šių išvardintų požymių:

  • stuporas (ryškiai sumažėjęs reaktyvumas į aplinką, spontaniški judesiai ir aktyvumas) arba mutizmas;
  • sujaudinimas (išoriškai betikslis motorinis aktyvumas, neįtakotas išorinių dirgiklių);
  • pozos (netinkamos, keistos, įmantrios pozos);
  • negatyvizmas (išoriškai nemotyvuotas pasipriešinimas visoms instrukcijoms ir mėginimams pajudinti, pakeisti pozą, arba judesiai priešinga kryptimi);
  • rigidiškumas (rigidiškos pozos palaikymas nepaisant pastangų ją pakeisti);
  • vaškinis lankstumas (rankų, kojų, liemens padėties palaikymas suteiktoje padėtyje);
  • kiti simptomai – paklusnus automatizmas (automatinis paklusnumas instrukcijoms), ir žodžių bei frazių perseveracija.

Katatonijos simptomus gali sukelti organinės smegenų ligos, metabolizmo sutrikimai arba alkoholis ir narkotikai, taip pat jis gali atsirasti sutrikus nuotaikai.

Apima: katatoninį stuporą; šizofreninę katalepsiją; šizofreninę katatoniją; šizofreninį vaškinį lankstumą.

Nediferencijuota šizofrenija F20.3

Turi atitikti bendruosius šizofrenijos kriterijus, bet ne išvardintas formas (F20.0 -F20.2) arba vyrauja daugiau nei vienas šizofrenijos diagnostikos kriterijų kompleksas. Ši forma turi būti vartojama tik psichozinėms būsenoms (pvz.: neapima rezidualinės šizofrenijos, F20.5 ir pošizofreninės depresijos F20.4) ir nepavykus klasifikuoti būseną į vieną iš trijų išvardintų kategorijų.

Diagnostika

Ši forma diagnozuojama sutrikimams, kurie: atitinka šizofrenijos diagnostikos kriterijus; neatitinka paranoidinės, hebefreminės ar katatoninės formų kriterijų; neatitinka rezidualinės šizofrenijos ar pošizofreninės depresijos kriterijų.

Pošizofreninė depresija F20.4

Depresijos epizodas, kuris gali būti ilgalaikis, atsiradęs po šizofrenijos epizodo. Kai kurie šizofrenijos simptomai turi būti, bet jie nedominuoja klinikiniame vaizde.

Diagnostika

Reikėtų diagnozuoti tik tada, jeigu:

  • ligonis sirgo šizofrenija, kuri atitiko bendruosius šizofrenijos kriterijus per pastaruosius 12 mėnesiu;
  • tebėra kai kurių šizofrenijos simptomų;
  • depresijos simptomai yra ryškūs ir varginantys, atitinka depresijos epizodo (F32.-) kriterijus ir trunka mažiausiai dvi savaites. Tačiau depresijos simptomai retai tokie sunkūs ir gausūs, kad atitiktų sunkaus depresijos epizodo kriterijus (F32.2 ir F32.3).

Jei ligoniui nėra jokių šizofrenijos simptomų, turi būti diagnozuojamas depresijos epizodas (F32.-).

Jei šizofrenijos simptomai vis dar tebėra ryškūs, paliekama atitinkamos šizofrenijos formos diagnozė (F20.0, F20.1, F20.2 arba F20.3).

Rezidualinė šizofrenija F20.5

Lėtinė šizofreninio sutrikimo stadija, progresavusi nuo ankstyvos stadijos (kurios metu buvo vienas ar daugiau epizodų su psichoziniais sutrikimais, atitinkančiais bendruosius anksčiau aprašytus šizofrenijos kriterijus) iki vėlyvosios stadijos, apibūdinamos ilgalaikiais, nors nebūtinai negrįžtamais, "negatyviais" šizofrenijos simptomais.

Diagnostika

Tiksli diagnostika turi atitikti tokius reikalavimus:

  • ryškūs "negatyvūs" šizofrenijos simptomai, pavyzdžiui, psichomotorinis sulėtėjimas, sumažėjęs aktyvumas, skurdus afektas, pasyvumas ir iniciatyvos stoka, kalbos kiekio bei turinio skurdumas, skurdi neverbalinė komunikacija (neišraiškingas veidas, akių kontakto stoka), neišraiškingas balsas, pozos,
  • netvarkinga ir skurdi socialinė veikla;
  • praeityje buvo nors vienas aiškus psichozinis epizodas, atitinkantis šizofrenijos diagnostikos kriterijus;
  • mažiausiai vienerių metų periodas, kai aktyvių simptomų (kliedesiai ir haliucinacijos) intensyvumas bei dažnumas buvo minimalus arba žymiai sumažėjęs, ir yra negatyvūs šizofrenijos simptomai;
  • nėra demencijos ar kitos organinės smegenų ligos ar sutrikimo ir lėtinės depresijos ar hospitalizmo, kurie galėtų paaiškinti negatyvius simptomus.

Jei neįmanoma gauti informacijos apie ligonio praeitį ir dėl to negalima nustatyti, ar kada nors praeityje, buvo kriterijų šizofrenijos diagnostikai, rezidualinę šizofrenija reikia diagnozuoti preliminariai.

Apima: lėtinę nediferencijuotą šizofrenija, Restzustand (vok. liekamasis sutrikimas), šizofreninę rezidualinę būklę.

Paprastoji šizofrenija F20.6

Retai pasitaikantis sutrikimas, kuris atsiranda nepastebimai, progresuojant elgesio keistumams, nesugebėjimu vykdyti visuomenės keliamų reikalavimų ir bendro darbingumo sumažėjimu. Kliedesiai ir haliucinacijos nežymūs, ir sutrikimas ne toks aiškiai psichozinis kaip hebefreninės, paranoidinės ir katatoninės šizo­frenijos atveju. Būdingi "negatyvūs" rezidualinės šizofrenijos požymiai (pvz.: afekto nuskurdimas, valios praradimas) atsiranda be aktyviųjų psichozinių simptomų. Didėjant socialiniam nuskurdimui individas gali pradėti valkatauti, pasineria į save, tampa tingus, nebeturi jokio tikslo.

Diagnostika

Paprastąją šizofrenija sunku tiksliai diagnozuoti, kadangi diagnozė priklauso nuo lėtai progresuojančių būdingų rezidualinei šizofrenijai (F20.5) "negaty­viųjų" simptomų; o anamnezėje nėra haliucinacijų, kliedesių ir kitų praeityje buvusio psichozinio epizodo pasireiškimų, bet yra žymūs asmenybės pasikeitimai, pasireiškiantys interesų praradimu, tingumu ir socialiniu atsiribojimu.

Apima: šizophrenia simplex.

Kita šizofrenija F20.8

Apima: senestopatinę šizofrenija, šizofreniforminį sutrikimą NK.

Išskyrus: ūminį panašų į šizofrenija sutrikimą (F23.2), cikloidinę šizofrenija (F25.2), latentinę šizofrenija (F23.2).

Nepatikslinta šizofrenija F20.9

Anoreksija ir bulimija

Anoreksija ir bulimija - [Ligų kodai F50.02; F50.2] Nervinis sutrikimas lemiantis impulsyvaus valgymo epizodus

Depresija

Depresija - [Ligos kodas F32] Priskiriama nuotaikos sutrikimams, skirstoma į vienkartinius ir pasikartojančius epizodus

Paranoidinė šizofrenija

Paranoidinė šizofrenija - [Ligos kodas F20.0] Chroniška šizofrenijos forma dažnai lydima haliucinacijų ir delyro

Potrauminio streso sutrikimas

Potrauminio streso sutrikimas - [Ligos kodas F43.1] Diagnozuojamas potrauminiam stresui užsitęsus daugiau nei mėnesį

AGORAFOBIJA

Agorafobija - [Ligos kodas F40.0] Fobinis nerimo sutrikimas siejamas su neracionalia atvirų susirinkimo vietų baime

Ribinis asmenybės sutrikimas

Ribinis asmenybės sutrikimas - [Ligos kodas F60.3] Emociškai nestabilios, dažnai agresyvios asmenybės sutrikimas

Germofobija

Germofobija (Baimė užsikrėsti) - [Ligos kodas F40.228] Misofobija priskiriama prie natūralios aplinkos fobijų

Obsesinis kompulsinis sutrikimas

Obsesinis kompulsinis sutrikimas - [Ligos kodas F42.8] Apima įvairius kompulsinius ritualus bei obsesinį mastymą