Sezoninė depresija

Šiuo metu depresija – vyraujanti psichikos liga. Depresinė būsena ir šiaip pažįstama kone kiekvienam iš mūsų, nepaisant lyties, amžiaus, socialinės padėties. Na, o įgrisusi žiema ir tamsa dažnam atneša nuovargį, liūdesį, nusivylimą savim ir visu pasauliu, kuris gali virsti liga.

Apie sezoninę depresiją, kurią galima įveikti be vaistų, tik reikia žinoti, ko imtis, ir apie tai, kuomet žmogus netenka jėgų dirbti ir mylėti, ir yra pats metas kreiptis pagalbos į specialistą.

Kuo daugiau šviesos!

Jau nuo antikos laikų buvo žinoma, kad šviesos poveikis yra svarbus sveikatai. XIX amžiuje psichiatrai skirdavo turtingesniems pacientams terapiją rudenį – žiemą aplankyti saulėtąją Italiją, kaip veiksmingiausią būdą pabėgti nuo depresijos. Na, o nuo 1981 metų Amerikos gydytojai oficialiai pradėjo skirti papildomas šviesos dozes, kurios skatina hormono melatonino išsiskyrimą (jam susilpnėjus, persekioja slogi nuotaika). Šviesos terapija ypač dažnai taikoma šiaurinėje Amerikos dalyje, Kanadoje, Anglijoje bei Skandinavijos šalyse. Skandinavai dar įpratę tamsiuoju metų laiku žvakelėmis ir puošti savo būstą, kad būtų jaukiau.

Nustatyta, jog mūsų geografinėje platumoje iki 70 proc. pacientų, besiskundžiančių įvairiais negalavimais, serga būtent depresija. Bent kartą gyvenime šią būseną išgyvena apie 25 proc. moterų ir 10-15 proc. vyrų. Mat moterų smegenyse gaminasi kur kas mažiau seratonino, reguliuojančio nuotaiką. Kita vertus, moterų “išsiliejimas”, emocingumas joms padeda greičiau įveikti depresiją.

Lietuvoje sezoninės depresijos (spalio – balandžio mėnesiais) gydymui skiriamos viso spektro fluorescencinės lempos, bet tik tamsiuoju paros metu: nuo šeštos ryto iki dešimtos, ir ne ilgiau kaip iki 20 valandos. Efekto sulaukiama jau po keturių parų.

Sezoninė depresija, kai žmogus dar pats sugeba įveikti negalavimus ir gali pats sau padėti, lengvai įveikiama homeopatiniais preparatais: lašiukais, kapsulėmis. Dar labai svarbu gyventi ritmingai, tai yra teisingai paskirstyti darbo ir poilsio laiką, nepervargti. Kartais žmogui atrodo, jog susirgo be priežasties, bet jeigu jis po dešimt valandų išsėdi prie kompiuterio, organizmas išsenka. Kurį laiką dar padeda masažai, C ir B grupės vitaminai, treniruotės baseine ar pasivaikščiojimai prie jūros. Reikalingų medžiagų, suaktyvinančių sulėtėjusią medžiagų apykaitą, yra fitoterapijos preparatuose – ginkmedžių, verbenų, jonažolių ekstraktuose.

Kol žmogus jaučiasi darbingas, jo nevargina nerimas ir nemiga, ir džiaugiasi gyvenimu, su slogia būsena gali susidoroti ir pats. Tačiau jeigu nebemato gyvenimo prasmės ir keliasi iš lovos tik todėl, kad reikia, jau reikėtų kreiptis į specialistą.

Depresija turi tūkstančius veidų – net per kraštus besiliejantis optimizmas gali būti depresijos požymis. O vaistais neįveikiami galvos skausmai ar karštligiškas malonumų vaikymasis gali būti įvairių depresijos atmainų, slogios nuotaikos iki minčių apie savižudybę priedanga. Kartais žmonės įninka išgėrinėti arba griebiasi neįprastų veiklų. Tai gali virsti dar vienu liguistu polinkiu – oniomanija.

Pasak psichiatrės, depresija gali prasidėti labai skirtingai, kitas žmogus ir nežino, neįvardija to kaip ligos. Pervargimą, nerimą, prastą nuotaiką, dirglumą, nervingumą, tai, jog pravirksta be priežasties, jis sieja su nepalankiomis aplinkybėmis darbe ar šeimoje. Vieni pabudę jaučia keistą nerimą, be priežasties daužosi širdis, pila prakaitas, kiti antroje dienos pusėje netenka jėgų. Abiem atvejais asmenybės prisitaikymas prie gyvenimo sąlygų pablogėja. Sunkiais atvejais žmogus nebesugeba atlikti įprasčiausių veiksmų: tam, kad atsikeltų, nusipraustų ir papusryčiautų, tenka sutelkti visas jėgas. Būtent tada reikia kreiptis į psichiatrą, kuris padės nukreipti mintis pozityvaus mąstymo linkme, nekaltinti savęs dėl situacijos, kurioje žmogus dabar atsidūrė, bet įžvelgti teigiamas savo ir gyvenimo puses.

Kai niekas nebemiela

Depresinių būsenų esmė iki galo neatskleista: kalbama apie hormonus, neuromediatorius, kitus veiksnius, tačiau depresija suserga ir daug išgyvenimų bei stresinių situacijų patyręs žmogus. Tuo metu, kai ištinka bėda, žmogus mobilizuoja visas jėgas, viską įveikia ir padeda kitiems bei jaučiasi neblogai, tačiau kai visa tai praeina, net po pusmečio, žmogus staiga gali pasijusti nepakenčiamai.

Vidutinę depresijos fazę galima konstatuoti tada, kai žmogus lyg ir gerai gyvena, nepervargsta darbe ir gerai išsimiega, bet vis tiek nuolat jaučiasi pavargęs ir dėl kokio menkniekio pradeda perdėtai nerimauti. Kai žmogui niekas nebemiela, niekur nesinori eiti, vargina beprasmybės pojūtis, jį užlieja melancholiška būsena, apatija. O jeigu žmogus nenusėdi vietoje, bijo pasilikti vienas, ta būsena siejama su ryškiu nerimu, gilesne depresija.

Dažnai depresija pasireiškia tuo, jog kamuoja nemiga, sunku susikaupti ir priimti sprendimus, žmogus jaučiasi menkavertis, niekam tikęs, prislėgtas, išgyvena stiprų kaltės jausmą, visiškai nesidomi tuo, kas vyksta aplinkui, o ateitis atrodo niūri.

Tuomet žmogui nebepasakysi: “Suimk save į rankas, liaukis tinginiauti, pasijusk padėties šeimininkas” – tai sunki liga, kurią reikia gydyti. Jeigu jaučiate, kad tarp jūsų ir pažįstamų rekomenduoto gero psichoterapeuto neužsimezgė jums priimtinas bendravimas, tai dar nereiškia, jog “padėtis beviltiška”; tiesiog kreipkitės į kitą gydytoją.

Apie maniakinę depresiją

Gydytoja sakė, kad jeigu Šarko ir psichoanalizės pradininkas Z. Freudas aprašinėjo praėjusiam amžiui būdingas neurotines būsenas, isteriją, obsesinius kompulsinius sutrikimus, neurotines patologijas, tai dabar mes gyvename depresijos epidemijoje, ji – vyraujanti psichikos liga. Prancūzų psichiatrai šiuo metu aptaria naują sindromą, kai žmogus jaučiasi it po gaisro. Tai gali būti išsieikvojusios gyvybinės jėgos, nihilizmas, įsivaizdavimas, jog liko tik tuštuma – iki iškreipto suvokimo, arba psichozės, kai žmogus įsivaizduoja, kad ir jo vidurių nebeliko.

Paaugliams būdingi situaciniai suicidai, kai nebrandi ar patologiška asmenybė bandymu nusižudyti nori kažkam kažką įrodyti, pagaliau – pamokyti ar įskaudinti kitus, ir veikia neapgalvotai. Sergantysis sunkia, rezistenciška depresija, kai nepadeda net keli vartojami vaistai, žmonės gali turėti psichotinių simptomų, tai yra būti visiškai nekritiško požiūrio, linkę save apkaltinti ir nuvertinti – tai irgi kelia suicidinių minčių.

Maniakinei depresijai būdinga euforinė būsena, dvasios pakilumas, kuriuos keičia gilus prislėgtumas. Tokiam ligoniui būdinga kurti nerealius, fantastiškus planus, turi daugybę minčių bei sumanymų, jo mąstymas būna pagreitėjęs. Ir jis visko imasi, būna itin įtaigus, net įtikina šeimos narius veiklos imtis kartu, tik pristinga jėgų ir energijos visa pabaigti. Kartais jo elgesys šokiruoja, toks žmogus įsipareigoja, ko negali tesėti, prasiskolina. Kuo didesnė jį apima euforija ir egzaltacija, tuo gilesnis būna atkrytis. Turintys submaniją, sergantys ciklotimija ar distimija žmonės neskausmingai pereina iš vienos fazės į kitą, ir jaučiasi labai gerai, energingi, jiems dar ir užtenka jėgų pabaigti pradėtus darbus. O kai depresija pereina į maniją, tuomet būna gilesnis regresas, pacientą sunkiau išgydyti, ir jis patenka į ligoninę.

Svarbu žinoti, kad nuo depresijos pasveikstama, tik reikia laiku pradėti ir kantriai gydytis, taikant vaistus ir psichoterapiją, ir po tam tikro laiko žmogus pajunta pagerėjimą. Nebeatrodo, kad dangus griūva, vieną dieną pasaulis nušvinta, ir su džiugia nuostaba žmogus pajunta, jog vėl atrado dėl ko gyventi.